Parodija, kaip kūrybos forma, senas tradicijas turintis savitas kūrinio žanras. Lietuvos teismų praktikoje jau senokai buvo išaiškinta, jog parodija yra išvestinis autorių teisių kūrinys, suprantamas kaip antiteminis parodijuojamo kūrinio perteikimas, kuomet parodija ir parodijuojamas kūrinys vienas kitam priešpriešinami – dažniausiai išlaikant tą pačią parodijuojamo kūrinio manierą ar stilių, bet suteikiant šiam kitą turinį, paprastai komiškus ar satyrinius bruožus.
Iki 2011 m. pabaigos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme buvo numatyta, kad be autoriaus leidimo ir be autorinio atlyginimo galima panaudoti kūrinį, įskaitant muzikos kūrinį, karikatūrai ar parodijai. Ši parodijos išimtis, ribojanti autorių teises, buvo grindžiama socialinės visuomenės pažanga, visuomenės kūrybiškumo skatinimu, saviraiškos laisvės užtikrinimu.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Dinamikos“ lyderis jaučiasi apvogtas „Laisvės TV“: „Meilės lietus“ virto „Vakcinų lietumi“ be leidimo?
Visgi kūrinio panaudojimas parodijai be kūrinio autoriaus leidimo buvo teisėtas ir leidžiamas, tik jei parodija originali, ji negali būti supainiojama su parodijuojamu kūriniu ir nediskredituoja kūrinio autoriaus bei paties kūrinio.
Tačiau pasikeitęs ir šiuo metu galiojantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nebenumato išimties dėl autorių teisių ribojimo parodijos tikslais. Todėl parodijų ar karikatūros kūrimas šiuo metu būtų laikomas autoriaus teisių pažeidimu, nebent parodija, kaip išvestinis kūrinys, būtų kuriama gavus kūrinio autoriaus sutikimą.
Bet kokiu atveju, net ir turint autoriaus leidimą parodijuoti kūrinį, būtina išlaikyti deramą saviraiškos laisvės pusiausvyrą tarp parodijuojamo kūrinio autoriaus teisių bei parodijos kūrėjų. Negalima pamiršti kūrinio autoriaus reputacijos bei parodijuojant nediskredituoti originalaus kūrinio ar jo autoriaus. Todėl turint tikslą sukurti parodiją, visais atvejais privalu gauti ne tik naudojamo kūrinio autoriaus leidimą atitinkamiems veiksmas, tačiau rekomenduotina tuo pačiu pristatyti kokiu būdu naudojamo kūrinio bruožai atsispindės parodijoje. Visgi autorius turi neginčijamą teisę prieštarauti dėl bet kokio kūrinio iškraipymo, net ir davęs sutikimą kūrinį perdirbti.
Nepaisant to, kad muzikinio kūrinio ir kitų originalių kūrinių naudojimas be autoriaus leidimo parodijai sukurti yra draudžiamas, dainininko atlikimo, kuriuo pasireiškia kūrybiškas dainos perteikimas, ar kito gretutinių teisių saugomo objekto (šokio atlikimas) naudojimas parodijai sukurti yra galimas be teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo. Tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą. Be kita ko, tokia parodija visais atvejais neturėtų pažeisti atlikėjo garbės ir orumo.
Taigi, ar parodijuojant dainą, kai yra perdaroma daina, keičiant jos tekstą, pakanka nurodyti dainos autorių ar asmenį, kuriam priklausi originalus atlikimas, tikrai ne, kadangi tokiu būdu yra pasikėsinama į kūrinio neliečiamybę (vientisumą). Tuo tarpu kiekvieno autoriaus interesas, kad jo kūrinys būtų žinomas toks, koks jis yra sukurtas, nebent pats autorius parodijos kūrėjams leidžia perdaryti jo kūrinį.
Greta Obadauskaitė, advokatų kontoros „AAA Law“ vyresnioji teisininkė
15min primena, kad šiuo metu parodijos žanro vaizdo klipas „Vakcinų lietus“ „Laisvės TV“ kanale yra pašalintas.
