Visa istorija prasidėjo, kai Zbignevas Ružickas pasiskundė neatgaunantis paskolintų 12 800 eurų sumos. Prokurorai šį skundą įvertino kaip sukčiavimą, jų nuomone, N.Antanavičius imdamas pinigus nė nesiruošė jų grąžinti.
Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad N.Antanavičius su Z.Ružicku bendravo draugiškai, pastarasis skolino nedideles sumas verslininku prisistatančiam Mios vyrui, o šis jas sąžiningai grąžindavo.
Tačiau sykį užuot grąžinęs pirmąją paskolą, N.Antanavičius pasiskolino dar. Vėliau jam reikėjo dar daugiau pinigų, todėl jis pasiūlė Z.Ružickiui ne keliolikos tūkstančių eurų sumą, o prabangų „Audi Q7“ automobilį. Kai galiausiai negavo nei visureigio, nei pinigų, vilnietis kreipėsi į policiją.
Bylą išnagrinėjusi teisėja nusprendė, kad ne vienoje sukčiavimo byloje teisiamas N.Antanavičius šiuo atveju nenusipelnė baudžiamosios atsakomybės, nes nėra įrodymų, kad skolos grąžinti jis nesiruošė.
Tačiau prokuratūra su tokiu sprendimu nesutiko ir apskundė teismo nuosprendį. Antradienį Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas šis skundas.
Pats Z.Ružickas akcentavo, kad jis – ne vienintelis apgautas asmuo, dar prieš kelias dienas socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo, kad vienoje grupėje yra kalbama apie N.Antanavičių, ieškomi nuo jo nukentėję asmenys, nes jis prisistatinėja verslininku, skolinasi pinigus, bet neva su niekuo neatsiskaito.
„Apie tą žmogų galiu tiesiog pasakyti, kad jis taip veikia sukčiavimo būdu ir taip atsitiko su manimi. Žmogus tiesiog apgavystės būdu veikia, skambina, pasako vietą, neatvažiuoja, provokuoja, bando iš tavęs padaryti nevykėlį.
Kalbu ne tik apie savo situaciją, esu girdėjęs, kad tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas.Iš savo pusės suprantu viena, su manimi tai atsitiko 2015 metų pabaigoje, bet jis nenustojo to daryti, jis toliau ramiai gyvena, neturi pastovių pajamų ir ant mano situacijos jam yra visiškai nusispjauti“, – kalbėjo Z.Ružickas.
Jo advokatas pridūrė, kad teisme liudijusi buvusi N.Antanavičiaus draugė, jo vaikų motina, įvardino jį kaip „patologinį melagį“.
„Manome, kad N.Antanavičiaus nusikalstama veika yra aiškiai ir detaliai įrodyta ir esminis momentas – apgaulė. Šiuo atveju yra akivaizdus apgaulės elementas besitęsiantis ilgus metus. Net jo vaikų motina įvardino jį kaip patologinį melagį, pragyvenusi su juo septynis metus aiškiai žino apie tą žmogų ir gali pasakyti, kad juo pasitikėti nebegalima“, – sakė advokatas, paprašęs teismo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Baudžiamosios atsakomybės nevertas
Išteisintąjį ginantis advokatas Vytautas Sirvydis teismui aiškino, kad N.Antanavičius nepadarė nieko nusikalstamo, o skolos klausimas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka.
„Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai išnagrinėjo ir nusprendė, kad nusikaltimo sudėties mano ginamojo veikoje nėra“, – sakė V.Sirvydis.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad skundą dėl ištiesinamojo nuosprendžio pateikė prokuratūra, o ne nukentėjusysis, todėl jis turbūt sutinka, kad nebuvo sąmoningai apgautas.
Prokuratūros skunde rašoma, kad N.Antanavičius pinigus skolinosi piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu. Tačiau V.Sirvydis akcentuoja, kad nukentėjusysis pinigus skolino su palūkanomis ir siekė užsidirbti, o ši aplinkybė yra labai reikšminga.
„Vienas dalykas yra vienkiemyje gyvenanti močiutė, pas katrą ateina moterys ir prašo patikrinti jos turimas santaupas, ar pinigai geri. Kitas atvejis, kokį matome oponuojančioje pusėje. Čia matome asmenį, kuris ne šiaip išsilavinęs žmogus, jis dirba lombarde, lombardo filialo vadovas. Net civilinį ieškinį grindžia tuo, kad palūkanos lombarde yra tokio ir tokio dydžio“, – sakė advokatas.
Z.Ružicko atstovas atkirto, kad N.Antanavičius nebandė pinigų grąžinti, savo vardu jis neturi jokio turto, nedirba.
„Tai parodo tikslą, kad buvo sukurti santykiai, įgauti pasitikėjimą tam, kad gauti pinigus“, – sakė advokatas.
V.Sirvydis į šį argumentą atsikirto sakydamas, kad jei bausime visus neįgyjančius jokio turto, teismai būtų užversti darbu.
„Baudžiamoji teisė nėra alternatyva ir nėra tęsinys kažkokiems vykdomiesiems veiksmas. Žinome krizės situaciją, ir gausą vadinamųjų sukčiavimo bylų po krizės. Negali baudžiamoji teisė būti suprantama taip, kad asmeniui, katras turi prievolių, net tuo atveju, kai jas ne visai tinkamai vykdo ar neišgali įvykdyti, automatiškai būtų pasirenkama baudžiamoji teisė prieštaraujanti „ultima ratio“ principui“, – sakė V.Sirvydis.
Trijų teisėjų kolegija sudaryta iš Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės ir Stasio Lemežio savo nuosprendį skelbs balandžio mėnesį.
