Šeštadienį Rūta Mikelkevičiūtė pasidalijo žinia, kad ją bandė apgauti telefoninė suktė.
Savo socialiniuose tinkluose ji rašė:
„Pagaliau ir aš sulaukiau sukčių skambučių. Labai draugiškai, tiesa, ir labai trumpai, pasikalbėjome. Sakau, gal mano patirtis jums pravers? Taigi, pasakoju. Beje, visas pokalbis vyksta rusų kalba. Sėdžiu sau kirpėjos krėsle, skaitau ir, tik ,dzin telefonas:
– Laba diena, Rūta..., – taip taip, vardu kreipiasi tokia užsukta ir energinga moteris. Pavardę, suprantu, buvo sudėtinga ištarti. O gal čia toks bendravimo stiliukas? Tokia draugė, artima, net familiari, na , kad greičiau pasitikėjimo įgaučiau? Majivelniai tos mano pavardės. Klausau toliau.
-Jus trukdo Irina...., – moteris variklis savo pavardę sumala taip, kaip baltarusiška mano mėsos malimo mašinėlė. Nieko nesuprantu, bet išgirstu lemtingą sakinį.
– Jus, gerbiamoji, trukdo iš finansų apsaugos departamento!
Ūmai viduje pradedu juoktis, nes nesuprantu kurio? Ir kodėl viskas rusų kalbą? Ir tai made my day – užvedė mano komunikacijos ir smalsumo motorą. Pasigalandu liežuvį ir pabalnoju savo rusų kalbą akcentuku, pertraukiu energingąją Iriną ir „perimu pokalbį į savo rankas“. Finansai man neįdomūs.
Man patinka bendrauti! Ir dar rusų kalba! Galiu praturtinti ir palavinti savo rusų kalbą – įgūdžiai, juk, prastėja. Todėl džiaugsmingai rusiškai Irinai sakau:
– Nuuuuu, ponička, kodėl Romoje pati sėdi?
Kitoje ragelio pusėje stoja tyla. Aš varau toliau.
– Klausyk, brangioji, ko ten toje Romoj sėdi, matau tave, nuuuu? Ir dar šampę geri!
Kitoje ragelio pusėje kažkokia sumaištis ir pasimetimas. Gal dairosi, kas ją seka? Tada išgirstu trumpą:
– Kur aš sėdžiu?
– Romoj sėdi, matau tave. Šampę geri! Ateinu pas tave, – džiugiai sakau Irinai. Ragelyje išgirstu pypt-pypt. Daugiau skambučio nesulaukiau.
Kai jums pasuks iš finansų apsaugos departamento, žaiskite ta pačia korta. Ji tau meluoja ir tu meluok. Nulaužk pokalbio ašį. Dar geriau , apsimesk , kad nieko nesupranti. Net ir sukčiai turi kantrybės ribas. O tikra informacija tave tikrai pasieks.“
Po laidų vedėjos įrašu pasipylė komentarai, kuriuose žmonės pasakojo savo patirtis su telefoniniais sukčiais.
Viena iš komentatorių – žurnalistė ir rašytoja Jurga Baltrukonytė. Ji prisipažino kadaise irgi apgavusi telefoninį sukčių.
„O mane ištiko dar didesnė žurnalistinė laimė – skambino sukčiai iš kalėjimo dėl tų telefono kortelių, prakalbėjau taip įdomiai gal dešimt minučių, atėjo laikas diktuoti kodus ir pavardę. Tai koks vardas, pavardė, – klausia. Sakau, Marytė Melnikaitė. Labai stipriai nusikeikė ir išsijungė“, – komentavo J.Baltrukonytė.
