Kaip per knygos pristatymą sakė buvęs jo bendražygis Vytautas Bogušis, A.Terleckas – bene vienintelis disidentas, rašęs dienoraštį.
V.Bogušis prisiminė atvejį, kai 1977 m. beieškodami A.Terlecko dienoraščių KGB darbuotojai perkasė net visą daržą.
A.Terleckas sakė dienoraštį pradėjęs rašyti 1948 m. gruodžio 10 dieną, įkalbėtas draugo.
„Gal tik prieš trejetą metų nustojau, pavargau“, – sakė jis.
Pasak A.Terlecko, dienoraščiai – subjektyvus žanras, tačiau jis sakė visuomet buvęs atviras sau ir kitiems, niekuomet juose nemelavęs. Dėl per didelio atvirumo ant jo buvo supykęs sūnus.
„Parašiau apie savo santykius su moterimis. Bet žmona leido, sako: „Ką darysi, jeigu toks negeras buvai“, – pasakojo buvęs disidentas.
Pasak A.Terlecko, jo dienoraščiuose aprašoma ne tik kova su sovietų valdžia, bet ir gyvenimo buitis.
80-metį šiemet atšventęs vyras prisipažino nežinąs, kiek dienoraščio sąsiuvinių yra prirašęs. „Pusė supuvo, dalį pavogė, išvežė“, – teigė jis. Tačiau net ir išlikusiųjų A.Terleckas mano nebespėsiąs išleisti.
A.Terleckas ne kartą buvo suimtas ir kalėjo už antisovietinę veiklą. 1976-1977 metais buvo vienas iš pogrindinio leidinio „Laisvės šauklys“ leidėjų. 1978 m. vasarą su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, leido nelegalų leidinį „Vytis“.
1979 m. rugpjūčio 23 d. A.Terleckas su bendraminčiais parašė ir išplatino vadinamąjį 45 pabaltijiečių memorandumą, raginantį likviduoti Baltijos valstybėse Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes. 1979 m. spalio 30 d. buvo suimtas ir nuteistas 8 metams laisvės atėmimo. Kalėjo Urale, ketverius metus praleido Magadano tremtyje.
