15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„The Roop“ 24 tūkst. balsų nepraras, telekomunikacijų bendrovė atsiprašo: „Apgailestaujame“

„Eurovizijos“ organizatoriai ir šiais metais neapsiėjo be nesklandumų. Finalo metu daugiau nei 24 tūkst. žiūrovų balsų buvo neįskaičiuoti, o dėl šio nesusipratimo priekaištus galėjo reikšti ne tik balsavę dainų konkurso gerbėjai, nacionalinis transliuotojas LRT, bet ir pirmą vietą iškovojusi grupė „The Roop“. Vis dėlto 15min už balsavimą atsakinga bendrovė patvirtino, kad prisiima atsakomybę ir viską išspręs.
Marijanas Staniulėnas su grupe „The Roop“
Lietuva išrinko savo „Eurovizijos“ nugalėtoją: „The Roop“ / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kelialapį į Nyderlandus iškovojo „The Roop“. Vis dėlto pergalė grupei nebuvo tokia saldi dėl nepasitenkinimo balsavimu. 15min dėl šio klausimo šeštadienio vakarą netrukus po nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo kreipėsi į LRT, atstovė spaudai Jovita Bazevičiūtė patvirtino, kad balsavimus prižiūrinti įmonė patikino, kad visi balsai užfiksuoti. Apie 2 val. nakties LRT atstovai pranešė, kad dalis balsų visgi įskaityti nebuvo, už juos nebus pritaikytas mokestis.

Pirmadienį LRT kartu su audito įmone „Grant Thornton Baltic“ perskaičiavo nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos žiūrovų balsus ir patvirtino, kad nugalėtojas nesikeičia – didžiausio palaikymo sulaukė grupė „The Roop“.

Galutiniai žiūrovų balsavimo rezultatai:

LRT nuotr./„Eurovizijos“ finalo žiūrovų galutiniai balsai
LRT nuotr./„Eurovizijos“ finalo žiūrovų galutiniai balsai

Išplatintame pranešime spaudai buvo teigiama, kad balsavimo paslaugą „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos rengėjams pagal sutartį su LRT teikė įmonė „TCG Telecom“, atsakinga už skambučių bei SMS žinučių užregistravimą balsavimo periodu.

Žiūrovų balsai lemia ne tik pirmą vietą, bet ir finansavimą

Tokie nesklandumai, kurie nutinka bene kiekvienais metais, daugiausia problemų kelia konkursą laimėjusiems atlikėjams. Už žiūrovų skambučius ir trumpąsias žinutes surinktų lėšų dalis yra skiriama nacionalinę atranką laimėjusiam atlikėjui ar grupei.

Pavyzdžiui, praėjusių metų Lietuvos atstovas Jurijus Veklenko, neatsiradus rėmėjų, į konkursą išvyko vos su 12 tūkst. eurų. Ši suma susidėjo iš balsavimo metu surinktų lėšų (jis surinko virš 24 tūkst. publikos balsų)

Tad jeigu „The Roop“ 24 tūkst. balsų nebūtų įskaičiuoti, iš bendro nugalėtojo fondo būtų atimta kone 14,4 tūkst. eurų (vieno skambučio kaina buvo 0,60 eurų). Tiesa, ši suma yra tik orientacinė, nes dalis lėšų yra nuskaičiuojamos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gytis Oganauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gytis Oganauskas

Dėl šio klausimo susisiekus su LRT generalinės direktorės pavaduotoju Gyčiu Oganausku ir pasiteiravus, kaip bus padengtos daugiau nei 24 tūkst. balsų išlaidos, jis 15min patvirtino, kad vis dėlto pavėlavusios SMS žinutės buvo įskaičiuotos bei apmokestintos.

LRT gaus jai priklausančią lėšų dalį ir nuo pavėluotų priskaičiuoti SMS žinučių.

„LRT gaus jai priklausančią lėšų dalį ir nuo pavėluotų priskaičiuoti SMS žinučių, kurios buvo išsiųstos laiku, bet skaičiavimo sistemą pasiekė jau sustabdžius balsavimo laiką. Šios žinutės buvo taip pat apmokestintos“, – sakė G.Oganauskas.

Šiuo atveju grupė „The Roop“ jau dabar gali džiaugtis rekordiniu balsavimu. Jie į Nyderlandus gali vykti kone su keturis kartus didesniu finansavimu, nei vyko J.Veklenko.

LRT atgaus visas lėšas

15min susisiekus su telekomunikacijų bendrovė „TCG Telecom“, jos atstovė Rūta Sinkevičiūtė patvirtino, kad visos lėšos už pavėlavusius balsus tikrai nebuvo prarastos.

„LRT gaus visą jai priklausančią dalį, įskaitant ir visas pavėlavusias SMS žinutes, kurios buvo išsiųstos laiku, tačiau pasiekė skaičiavimo sistemą vėliau“, – teigė R.Sinkevičiūtė.

Ji taip pat teigė, kad įmonė atsiprašo, turi 10 metų patirtį dirbdama su tokiais projektais ir visada orientuojasi į kokybę, problemų šalinimą bei sprendimų paiešką, tačiau tokiais atvejais išvengti nesklandumų esą sunku.

„Gali pasirodyti, kad tokios paslaugos suteikimas yra labai paprastas, tačiau jis apima daugybę procesų, kadangi duomenų komunikacijos principai su kiekvienu partneriu yra skirtingi. Balsus reikia patikrinti pagal tam tikras taisykles, pvz., ar žmogus turi teisę balsuoti, ar turi lėšų atlikti veiksmus ir pan. Tai sudėtingų procesų visuma, kurios žiūrovai nemato. Yra daug būdų, kuriais galima bandyti paveikti balsavimo rezultatus, o mūsų pareiga yra užkirsti kelią bet kokiai nesąžiningai veiklai“, – sakė R.Sinkevičiūtė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./15min studijoje – „The Roop“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./15min studijoje – „The Roop“

Dėl savaitgalį įvykusių techninių nesklandumų, įmonė apgailestauja: „Deja, visada egzistuoja nedidelis procentas, kuomet technika gali nesuveikti šimtu procentu. Tačiau, kaip ir gyvenime, taip ir dirbant su technologijomis, dažniausiai nebūna kalta viena pusė.

Analizuodami situaciją, matome, kokių klaidų visi situacijos dalyviai galėjo išvengti. Tačiau, kaip bebūtų, nesame suinteresuoti kaltųjų paieška ir jų nulinčiavimu, labiau siekiame bendradarbiavimo su savo partneriais, identifikuojame problemą bei ieškome sprendimų, kad išvengtume tokių situacijų ateityje.“

Nesame suinteresuoti kaltųjų paieška ir jų nulinčiavimu, labiau siekiame bendradarbiavimo su savo partneriais

Dalis pinigų nukris tai pačiai bendrovei

Deja, reikia pabrėžti, kad konkurso nugalėtojai išvyks ne su tokia įspūdinga suma. Nors bendras balsavusių žiūrovų skaičius, dabar įskaičiavus ir dingusius 24 tūkst. balsų, siekia 80 tūkst. balsų, dalis pinigų atkris.

O tam yra paprastas paaiškinimas – tokiais atvejais dalis pinigų atitenka telekomunikacijų bendrovėms. 15min kalbintas „Eurovizijos“ atrankos prodiuseris Audrius Giržadas neslėpė, kad ta dalis ne tokia ir maža.

Transliuotojui atitenka trečdalis ar ketvirtadalis

„Negaliu visiškai atskleisti tikslių sumų, nes yra tam tikras susitarimas, bet transliuotojui atitenka trečdalis ar ketvirtadalis. Visa kita – telekomunikacijų bendrovėms“, – anksčiau sakė A.Giržadas.

Jis pripažino, kad išeities iš šios situacijos nelabai ir yra, tad reikia tenkintis tokiais įkainiais, kokius nustato bendrovės.

„Telekomunikacijų sistemos tiesiog tiek įkainoja savo paslaugas, o kitą dalį atiduoda mums. Nemanau, kad jie galėtų visą šitą paslaugą daryti nemokamai ir visus tuos pinigus atiduoti mums“, – įsitikinęs A.Giržadas.

Papildomas fondas iš LRT

Vis dėlto šiemet LRT žada skirti didesnį finansavimą. Šalies atstovui bus išmokėta tradicinė pinigų suma, tačiau šalia jos žadama dar viena parama.

„Mes įvertinsime, kokie yra poreikiai. Šiuo metu suma nėra numatyta, tai priklausys nuo to, ko reikalaus daina, kelių asmenų komanda vyks. Mes įvertinę poreikius, kai kuriuos iš jų greičiausiai finansuosime“, – sako A.Giržadas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Liaudies balsas buvo išgirstas: kodėl „Eurovizija“ parodė savo dantis?

Pokalbis su „The Roop“ 15min studijoje – vaizdo įraše:

VIDEO: „The Roop“ – apie sunkią praeitį, prezidentų palaikymą ir pinigus

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais