Vos iškovoję pergalę Lietuvoje, grupė „The Roop“ skubėjo į tiesiogines transliacijas, dalijo daugybę interviu. Tuo metu Miglė vos grįžusi namo susikrovė lagaminus ir išskrido atostogų į Kanarų salas. Tačiau susisiekti su ja sunku nebuvo – šokėja iš karto sutiko duoti interviu bei papasakoti ne tik apie save, tikru virusu tapusį šokį, kurioziškas situacijas, su kuriomis vis dažniau susiduria po finalo, bet ir pasiūlymus, kaip ji turėtų atrodyti scenoje per didįjį šou.
Tačiau apie viską nuo pradžių. Meilė šokiams Miglės Praniauskaitės širdyje užgimė dar vaikystėje. Besimokydama pirmoje klasėje ji pradėjo lankyti įvairius būrelius, tačiau, kaip pati sako, tikrai nesitikėjo, kad tai taps jos viso gyvenimo dalimi. Nors nė vienas iš jos tėvų nebuvo šokėjai, mergina jau 8 klasėje nusprendė, kad sieks šios profesijos aukštumų, o vos baigusi mokyklą įstojo į universitetą. Šiandien ji labai džiaugiasi priimtu tokiu sprendimu ir nė neketina sukti kitu gyvenimo keliu.
„Man šokis reiškia gyvenimą, judėjimą, nuotaiką, emociją, vidinius išgyvenimus, visuomenės ir gyvenimo tam tikrus keliamus klausimus, kuriais galima dalintis šokio pagalba, perduoti žinutę. Šokis man turėtų būti darbas, tačiau tai nėra tik profesija, iš kurios uždirbu duoną. Tai kur kas daugiau. Judesiai mane papildo, išlaisvina, padeda ištrūkti iš rutinos, pripildo teigiamos energijos, net „gydo“, – šypsosi Miglė. – Paauglystėje galvojau, kad neturėsiu įprasto darbo su nustatytomis valandomis, norėjau įdomaus, nuolat kintančio, su iššūkiais. Tokio, kurio nevadinčiau darbu, tik daryčiau tai, ką mėgstu labiausiai. Manau, kad esu tinkamame kelyje.“
Iš tiesų, šokis šiandien daugumai yra ne tik darbas, be jų neapsieina nė vienas gimtadienis ar vakarėlis. Anot Miglės, šiuolaikiniam žmogui tai tampa saviraiškos būdu, padedančiu atskleisti savo nuotaiką, kūno meditacija, kuri leidžia ištrūkti ir trumpam pabėgti nuo rutinos bei sustiprinti savo kūną. Ne veltui laikui bėgant ji kartu su kolege Agne Petrule įgyvendino svajonę – įkūrė šokių studiją „Šok/šok“.
„Didžiausias džiaugsmas yra matyti, kad studija klesti ir auga. Tai atperka ir visas bemieges naktis, vargus, pastangas. Taip pat esame subūrusios šaunią komandą, iš kurios visuomet sulaukiu palaikymo, kai būna sunku, pagalbos, kai labiausiai reikia. Esu spontaniškas, kūrybingas žmogus, todėl tų svajonių buvo ir vis dar yra daug, jos verčia tobulėti, stengtis, ieškoti ir atrasti“, – pasakojo M.Praniauskaitė.
Ji sako, kad šokėjo kasdienybė niekada nebūna nuobodi, nes panėręs į šią profesiją, nuolat susiduri su naujais iššūkiais, pažintimis ar net kitokiu savimi. Tiesa, šokiai iš žmogaus reikalauja nemažai jo laisvo laiko. Tai Miglė suprato sudalyvavusi „Eurovizijoje“, kurioje šoko kartu ne tik su „The Roop“, bet ir Rūta Loop.
„Abiejų atlikėjų repeticijos nesidubliavo, tačiau kur kas sunkiau buvo su kasdieninėmis mano vedamomis pamokomis M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir studijoje. Tuo pat metu vyko ir įvairūs renginiai, kuriems reikėjo ruoštis, fiziškai buvo labai sunkus laikotarpis – miego mažai, o poilsio nulis“, – prisiminė Miglė.
Rūtos Loop pasirodymui ji pati kūrė choreografiją, todėl sudėtingesnė užduotis, anot Miglės, buvo atrasti, kaip ir kiek reikia judėti pačiai atlikėjai. Tuo metu su grupe „The Roop“ visas šokis buvo sukurtas labai greitai. Galbūt tai ir tapo jų sėkmės paslaptimi?
„Susitikome pirmą kartą, išmokau choreografiją ir kitą susitikimą jau filmavome muzikinį vaizdo klipą. Kiekvienas žinojome, ką darome ir kad turime iš karto gerai viską atlikti“, – sakė M.Praniauskaitė.
Vis dėlto paklausus, kuris gi šokis merginai artimesnis, ji išliko paslaptinga ir sakė, kad lyginti juos tarpusavyje būtų sunku, nes kiekvienas – skirtingas, skleidžiantis kitokias žinutes.
„Rūtos pasirodymas gali būti artimesnis tuo aspektu, kad jame įdėta daug pačios manęs, mano judesio. „The Roop“ šokį ne tik atlikau, bet ir kūriau personažą. Šio pasirodymo metu, visai kitaip, nei esu pratusi šokti scenoje, išeinu iš savo komforto zonos, tampu crazy arba išsigandusi – tai yra labai įdomu. Emocija, kuri tuo metu pagauna, lemia atliekamą charakterį“, – sakė šokėja.
Tiesa, ne tik šokio judesiai, bet ir dainos tekstas yra tarsi pagavęs Miglę į savo pinkles. Po šios dainos pergalės su grupe pasirodanti mergina sakė pati pastebinti save vis dažniau vartojant išsireiškimą „On fire“.
„Man kiekvienas judesys primena, kad nesvarbu kaip, kas, kur, bet aš vis tiek dar „On fire“, – juokiasi M.Praniauskaitė.
Ir nors dalis „Eurovizijos“ komisijos narių sakė, kad „The Roop“ dainos žodžiai bei šokis gali žmonėms labai greitai pabosti, pati Miglė, kuriai bene kiekvieną dieną reikia praleisti su šia melodija, sako, kad tokių minčių apie nuobodulį nė nekyla.
„Keista, bet kiekvieną kartą repetuojant daina man būdavo tokia „on fire“, paskui ją ilgai niūniuodavau. Tik išgirdus pirmą muzikinę frazę, iš karto norisi šokti. Tikrai sunku įsivaizduoti, kad gali šiuo metu nusibosti. Šis virusas – labai stiprus ir tai matosi iš žmonių reakcijų“, – sakė Miglė.
Ne ką mažesniu iššūkiu jai tapo ir įprastų pamokų vedimas. Vos atėjusi į šokių studiją, pirmiausia, ką ji išgirsta – vaikus, prašančius dainą išgirsti dar ir dar kartą. Milė sako, kad nuo jos nepavyko pabėgti net ir atostogų metu.
„Po finalo tik nuvykusi į oro uostą girdėjau „The Roop“ dainą, žmonės diskutavo, žiūrėjo pasirodymą. Užteko man vieną kartą per dieną išgirsti dainą ir paskui visur einant atrodė, kad aš ją girdėjau. Užvaldė „On Fire“, manau, kaip ir visus“, – sakė M.Praniauskaitė.
Pasiteiravus, ar šis užburiantis šokis išliks toks pats ir didžiojoje konkurso scenoje, o galbūt viena kita detalė bus pakeista, Miglė atvirai prisipažino – keistis jis neturėtų. Visi jį mėgsta tokį, koks yra, tačiau šokėjų apranga, anot jos, gerbėjus gali ir nustebinti.
„Esu sulaukusi vieno pasiūlymo, kad man jau reikėtų ieškoti „tapkių“ su „swarovski“ kristalais. Reikės pasiūlyti šią mintį stilistei“, – juokėsi Miglė.
