Žinau, kad paprastais patarimais, pamokymais ar pagąsdinimais rūkantį žmogų sunku įtikinti. Taip pat iš asmeninės ir profesinės patirties gerai suvokiu ir žinau, kad net ir konkrečių artimųjų ar visuomenėj žinomų asmenų negalia, sukelta rūkymo (plaučių vėžys, emfizema, nuolatinis deguonies vartojimas visur tempiant deguonies balioną), rūkorių neįtikina. Pernelyg dažnai teko sutikti plaučių ar gerklų vėžiu sergančių ligonių, iš paskutiniųjų besistengiančių pasislėpus surūkyti dar vieną cigaretę.
Vaizdžiai pamenu vieną savo ligonį, kuriam dėl gerklų vėžio buvo atlikta tracheostomija (į kaklą įstatytas vamzdelis, vienu galu susisiekiantis su išore, o kitu galu įtvirtintas trachėjos viduryje). Graudu ir kartu komiška buvo anądien ligoninės vidiniame kieme stebėti, kaip jis, atidengęs Markas man atšovė, kad rūkymas – vienintelis jam dar likęs malonumas. Beje, po kelių dienų, vieną ankstų rytą šis tvirtas 52 metų vyras mirė. tracheostomijos vamzdelį, užsidegė cigaretę ir iš paskutiniųjų bandė įtraukti dūmą. Nors jis nuolat krenkštė ir duso, netrukus jo veidą nutvieskė palaiminga šypsena.
Tik tuo metu į kiemą išbėgo apkūni pikta juodaodė slaugė. Pamačiusi Marką kieme, ji piktai sušuko, ištraukė jam iš pirštų cigaretę, gerokai niuktelėjo jam į kuprą. Po kelių minučių jis vėl buvo palatoje. Mano žodžiai, patarimai ir barimas atšoko lyg žirniai į sieną. Markas man atšovė, kad rūkymas – vienintelis jam dar likęs malonumas. Beje, po kelių dienų, vieną ankstų rytą šis tvirtas 52 metų vyras mirė. Atėjęs į jo palatą atsisveikinti su velioniu, negalėjau atsistebėti, matydamas tą pačią palaimingą šypseną jo veide. Dažnai spėlioju, kokia buvo paskutinė šio žmogaus mintis.
Ar pastebėjote, kiek išradingų atsakymų turi rūkoriai, paklausius juos apie šį žalingą įprotį? Dažnai paklausiu jų, ką iš tiesų jie apgaudinėja – save ar kitus? Norėčiau bent kiek išsklaidyti jų pučiamus dūmus ir miglą, tiesmukai atsakydamas į dažniausiai rūkorių pateikiamus pasiteisinimus. Iš anksto turiu atsiprašyti, jei kam šie atsakymai nepatiks. Nenoriu nieko asmeniškai įžeisti. Norėčiau, kad juos paskaitę susimąstytumėte.
„Vis tiek kada nors mirsiu, tad kodėl nepasimėgavus gyvenimu iki mirties?“
Atsakymas: Tiesa. Tačiau rūkantys žmonės dažniausiai miršta nuo insulto, infarkto, plaučių [[Puiku! Galėsi atsiminti, kai lėtoje agonijoje, krenkšdamas ir dusdamas mirsi plaučiu vėžiu. ]]vėžio, emfizemos. Gyvenimo pabaiga, sergant šiomis ligomis, išties šuniška. Na, bet tai – tavo pasirinkimas.
„Rūkymas pagerina atmintį ir sumažina riziką sirgti Alzheimerio liga“.
Atsakymas: Puiku! Galėsi atsiminti, kai lėtoje agonijoje, krenkšdamas ir dusdamas mirsi plaučiu vėžiu.
„Aš niekam kitam nekenkiu, tik sau pačiam“.
Atsakymas : Iš tikrųjų? Rūkoriai yra viena savanaudiškiausių žmonių grupių. Negana to, kad jie lėtai žudo save, bet, pūsdami aplink tabako dūmus, nuodija savo bendradarbius ir šeimos narius. Jau nekalbant apie laiką darbo metu, sugaištamą rūkant. Dažniausiai kiti kolektyvo nariai, bendradarbiai turi už rūkančiuosius daugiau dirbti, juos „pavaduojant“. Ir trečiasis argumentas, ar gali išmatuoti artimųjų skausmą, netekus šeimos nario? Ar rūkydami trumpindami savo gyvenimą, kada pagalvojote, ko verta viena papildoma gyvenimo diena? Ar tikrai manote, kad turite teisę atimti ją iš savo vaikų?
„Aš pažįstu ne vieną žmogų, kuris smarkiai visą gyvenimą rūkė, bet nugyveno ilgai ir sveikai“.
Atsakymas: Tikrai? Daugybė klinikinių tyrimų rodo, kad rūkoriai kur kas (kelis ar keliolika kartų) dažniau serga širdies infarktu, aritmijomis ir širdies nepakankamumu, plaučių vėžiu, emfizema, gerklų ir burnos ertmės vėžiu, kraujagyslių nepakankamumu ir kt. Jei manote, kad šie „ilgaamžiai rūkoriai“ išties buvo sveiki, norėčiau paklausti, ar gali pažiūrėti į jų širdį? Plaučius? Užkalkėjusias kraujagysles? Ir kas žino, kiek dar metų jie būtų gyvenę, jei būtų metę rūkyti.
„Aš rūkiau daug metų. Dabar per vėlu mesti rūkyti“.
Atsakymas: metus rūkyti, jau po kelių dienų sumažėja širdies infarkto ir aritmijų rizika. Ilgainiui sumažėja insulto, kraujagyslių nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio rizika. Padidėja ištvermė, pagerėja kvėpavimas. Dingsta blogas burnos kvapas. Su laiku pašviesėja dantys. Ilgainiui sumažės rizika sirgti plaučių ir kvėpavimo takų ligomis. Pagerėja organizmo imunitetas, rečiau sergama peršalimo ligomis. Svarbiausia tai, kad išties jausitės kur kas geriau ir fiziškai, ir psichologiškai.
„Rūkymas yra vienas didžiausių malonumų. Aš nenoriu mesti rūkyti“.
Atsakymas: Nikotinas yra itin pavojingas, nes jis lengvai skatina ir fizinės, ir psichologinės priklausomybės išsivystymą. Šiuo požiūriu nikotinas nė kiek ne geresnis nei gatvėje pardavinėjami kvaišalai. Na, bet jei norite nuolat apgaudinėti save, priklausyti nuo šio narkotiko (pagal apibrėžimą narkotikas – priklausomybę sukelianti medžiaga) ir nuolat mokėti duoklę savo narkotikų prekeiviui (tabako kompanijoms) – tai tavo pasirinkimas. Tik paklausk savęs, kuo skiriesi nuo apgailėtinų „ant adatos sėdinčių“, psichologiškai, moraliai, socialiai ir fiziškai degradavusių narkomanų.
Galiu mesti rūkyti kada tik norėčiau, tik dabar neketinu to daryti. (Negeras laikas ir daugybė kitų pasiteisinimų).“
Atsakymas: ar tikrai? Jei kada bandei mesti rūkyti, pamatysi, kaip tai gali būti sunku. Priklausomybė nuo nikotino dažnai būna itin stipri, ir neretai bandymai mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Tačiau neverta nusiminti, reikia vis bandyti. Tik kiekvieną kartą pasimokykime iš savo nesėkmės ir kitą kartą geriau pasiruoškime, ir psichologiškai, ir moraliai. Nebijokime paprašyti aplinkinių pagalbos. Nebijokime vartoti tinkamus vaistus, jei potraukis rūkymui itin stiprus. Juk ne veltui „Priklausomybė nuo nikotino“ yra pripažinta liga, kurią gydyti sukurti specialūs vaistai.
