Apie juos aš išgirdau prieš kelias savaites. Žinoma, prologas tekstui apie naują muzikinį vienetą gal ir netinkamas, bet guodžia tai, kad „Inkilus“ dar būtų galima pavadinti pakankamai šviežiu projektu. Tačiau jau tikslingai judantis ir turintis savo aiškią kryptį.
Taigi prieš kelias savaites grupė pristatė savo naują dainą „Vienintelis toks“ ir jos melancholišką vaizdo klipą. Juos, beje, grupei kuria menininkas Mantrimas Šeškus, o jo vizualiniai sprendimai tikrai labai tinka pozityvią ir šviesią žinią siunčiantiems grupės nariams.
„Inkilus“ sudaro puikiai žinomi muzikantai Laimonas Jančas ir Paulius Adomėnas, kartu muziką kuriantys ir rašantys jau ne vienerius metus. Jų keliai susikirto grupėje „Happyendless“, po vidinių pokyčių gitaristai tęsė muzikinę karjerą kartu su Sauliumi Prūsaičiu.
Tai didžiuliame naujienų sraute ir patraukė akį. Na, ir šalia feisbuke paskelbtos dainos atsiradęs prierašas apie poreikį būti savimi. Tiesą sakant, nesu iš tų, kurias pristabdo pozityvia nata alsuojančios žinutės apie gyvenimą, bet šį kartą smalsumas, kodėl gitaromis visą karjerą brazdinę muzikantai pajautė poreikį ištransliuoti kitokį turinį ir kitokią žinią, nugalėjo.
– Taigi, kas paskatino gimti šiam projektui?
– Kūryba yra tiesiogiai susijusi su mūsų praktika ir tikėjimu. Kaip bebūtų, norisi perduoti žinią pasauliui. Mes norime dalytis savo įžvalgomis. Ir pabrėšiu dar kartą – dalytis, o ne primygtinai kažkam jas brukti.
O duetas gimė prieš kelerius metus, kai vienas draugas pasiūlė sukurti dainas pagal senovinio šventraščio maldas. Taip 2016-aisiais metais išleidome albumą „Karalienės Kunti maldos” su Vytaute Pupšyte, o po trejų metų pasirodė ir antrasis albumas – „Karalienės Kunti maldos II”.
– Tai tarsi ir suponuoja aiškų atsakymą, kas tapo šio projekto atspirtimi. Bet klausantis jūsų naujausių kūrinių net nebūčiau pasakius, kad išpažįstate hinduizmą. Kaip pats sakai, tiesioginio brukimo jūsų muzikoje tikrai nėra.
– Muzikine prasme „Inkilai“ yra mūsų ankstesnių muzikinių patirčių išraiška. Tai, ką girdi klausytojas, atspindi tiek mėgstamą stilistiką, tiek ir savas patirtis. Taip natūraliai ir išeina, kad suskamba tai, kas natūraliai pasąmonėje užsilikę.
Žinutę gali atskleisti įvairiomis formomis. Grupės „Beatles“ gitaristas George'as Harrisonas yra geriausiai mūsų filosofiją ir viziją atitinkantis pavyzdys, taip pat „Kula Shakers“ (psichodelinio roko grupė iš Anglijos. Daugelyje kūrinių paremti indų kultūros muzika, vieni žinomiausių grupės kūrinių „Tattva“ ir „Govinda“ yra parašyti sanskrito kalba – red.past.).
Galima žinutę perteikti nedirbtinai, o taip, kaip jauti. Kūryboje išsakai savo emociją tais būdais, kaip moki. Tai kartoja ir mokytojai – nereikia pasikeisti išoriškai, savo mintis ir požiūrį perteik taip, kaip moki.
– Tikriausiai jūsų draugams tai jokia ne naujiena, bet kada tavyje įvyko šis lūžis?
– Na, mano tėtis praktikavo vaišnavizmą tačiau aš jaunystėje buvau labiau stebėtojas, nei praktikuotojas. Taip, buvau velnių priėdęs, tūsinau, nors filosofija visuomet traukė ir manyje vyko ieškojimai. Tad pokyčiams daug paskatinimo nereikėjo, nes iš savo artimos aplinkos mačiau, kaip žmogus pasikeitė.
Šis konkretus pavyzdys, nors iš pat pradžių ir man nepasirodęs svarbus, giliai manyje užsiliko. Po daug metų gyventi kitaip ir nepavyko. Toks tas mano kelias.
– Viduje buvo mažas skeptikas, kuris stabdė?
– Buvo laikas, kai ilgą laiką mintimis jau tuo gyvenau, bet paprastais būdais. Ką išmokau svarbiausia, tai, kad visa ši patirtis yra labai asmeninis reikalas. Tai yra tavo paties atradimas, tavo paties kelias.
Tada ir nėra baisu, kai vieni bėga į gatves, kiti iš bažnyčios kalba. Jeigu žmogus tuo dalijasi, tai daro tik todėl, kad nori nuoširdžiai parodyti, kas jam suteikė prieglobstį, priėmė jį, kitais žodžiais tariant – padėjo gyventi šviesiau ir pozityviau. Nesvarbu į kokį judėjimą žmogus nueis, reikia ieškoti ramybės.
Dievas yra vienas, bet jis turi daug vardų. Pagal kiekvieno žmogaus širdies jausmą jis atsiliepia. Daug sielų, ji kiekviena skirtinga net tame pačiame judėjime. Ir apsireiškia skirtingai, pagal kiekvieno santykį su juo.
– Tad kodėl atsirado poreikis savo patirtį, savo pozityvią vidinę energiją atiduoti per muziką?
– Visi perduoda savo pasąmonės žinutę. Ir visi tai nori skleisti, nes net ir nenorėdamas gali tai ištransliuoti. O jau muzika toks dalykas, kad išleidus norisi, kad ji pasiektų daugiau žmonių.
– Kas tau pačiam yra ramybė?
– Ramybė atsiranda tada, kai tu susirandi savo tikslą. Tačiau reikia suvokti, kad kelias nebus lengvas. Turi praktikuoti, kad suprastum, kas su tavimi vyksta. Ir tada lengviau kovoti su visomis laimėmis, nelaimėmis, trikdžiais. Dogmos yra gerai, jeigu jos yra gyvos.
Viskas turi turėti prasmę, būti gyva. O ir mes savyje turime sąmoningėti. Tik aš esu įsitikinęs, kad tu nieko nepakeisi, tiesiog stenkis būti savimi. Kalbėk apie tai, kuo gyveni.
– Tačiau kaip šiame vertybių kartais ir stokojančiame pasaulyje tada neprarasti valios?
– Baimių ir proto priešpriešų bus visuomet. Bet mane patį tokios mintys valo nuo purvo.
Kai pradėjau praktikuoti, buvau kategoriškesnis, o ir lengvas pyktis aplankydavo, kai galvodavai, o kodėl kiti taip nedaro. Bet esmė, kurią tik vėliau supranti, kad viskas yra tavyje. Ir tai svarbiausia.
– Tai, kas nutiko pasauliui, nebuvo atspirtis kalbėti?
– Va būtent – visa tai parodė, kad ne viskas yra žmogaus rankose. Niekas nieko negalėjo padaryti – atsitiko taip, kaip atsitiko. Vieni kaltina kitus, bet remdamiesi religija mes negalime nieko kaltinti – tai yra Dievo žinia žmogui, kad jis susimąstytų, jog šitame pasaulyje gal jau reikia pradėti kitaip gyventi. Nereikia pykti, ieškoti sąmokslo teorijų, visos jos mus veikia, bet tiesa slypi kažkur anapus.
Pagal šventraščius egzistuoja materiali energija, ji vadinama Maja. Ji nėra bloga, ji yra iliuzija, kurios užduotis – gyvą būtybę atsukti į Dievą. Ji tau duoda tariamą malonumą, bet ateina sielvartas, nes neleidžia paimti to, kas tau nepriklauso. Gal laikinai to ir pasieksi, bet laikinai. Ir tada žmogui skauda širdį. Galu gale žmogus nusivilia ir net nesupranta, kas jam yra. Ir taip visas kortų namelis krenti.
Šio pasaulio prigimtis – duoti pamoką, kad tu atsisuktum į Dievą. Kaip ir Maja, kurios tikslas – kad atsisuktum į aukščiausią būtybę, su kuria esi santykyje.
