– Kodėl nebe Parranda, kodėl dabar Planeta?
Jonas: Nes taip buvo lemta nuo pradžių.
Adomas: Parranda sėmėsi muzikos iš Kolumbijos. O Planeta semiasi muzikos iš kažkur ten, kur sapnai susilieja su visatos gale pūpsinčios Planetos. Gal dabar matom jos žiedą, o gal sapnuojam jos palydovų keliamas gravitacines bangas, tačiau tie signalai, kurie mus pasiekia, mums labai patinka, šifras beprotiškai painus, tačiau labai intriguojantis, o kartais nuo jo ir apsisuka galva.
Vytautas: Mes augam, iš pradžių darėm tokią netikėtą, momentinę, tropinę šventę, ką ir reiškia žodis „Parranda“, dabar jau norisi susikurti visą savo planetą, į kurią galima iškristi ir niekuomet nesugrįžti.
– Didžiausia jūsų inspiracija?
Jonas: Parranda Polar.
Vytautas: Yra kažkokių miglotai girdėtų, matytų, sapnuotų ir įsivaizduotų dalykų, kurie įkvepia: afrikiečiai, šokantys prie sudužusių lėktuvų, žemdirbiai-šamanai iš Brazilijos džiunglių ir Vilniaus taksistai, klausantys rusiškų šansonų. O šiaip, didžiausia inspiracija yra mūsų bendravimas ir draugystė, nes viskas, kas iš tikrųjų originalu ir tikra gimsta iš ten.
Adomas: Didžiausia inspiracija yra tie momentai, kai kuriant atsiradus naujam motyvui ar garsui, pereina šiurpuliai ir gerklėj atsiranda gumulas arba pradedi kvatoti.
– Kodėl būtent Cumbia?
Jonas: Mano atveju, aš jos neieškojau, o ji atėjo pas mane.
Adomas: Būtent nebe cumbia (juokiasi). Bet pasilikome dainavimą ispaniškai, armoniką, bosinę gitarą ir Uačaraką, ir ūsus, ir kelis užpakaliuko žingsnelius.
Vytautas: Man priminė vaikystę ir šokančius žmones per tėvų balius. Nors ten turbūt grojo lambadą.
– Eksperimentai ar taisyklių laikymasis?
Vytautas: Manau dabar mes norim kuo daugiau eksperimentuot, kad surastume kažką naujo.
Jonas: Šiuo metu eksperimentai su labai taisyklių besilaikančia muzika.
Adomas: Dabar kaip niekad įdomu eksperimentuoti. Tačiau eksperimentuoti šiukštu bau nereiškia griauti. Eksperimentuoti yra leistis į nežinomybę. Ir jeigu tame nuotykyje , toj nežinomybėje išmokstame naujų taisyklių ir atrandame naujus dėsnius, tai eksperimentas pavyko.
– Kaip turėtų vykti jūsų didžiausias svajonių koncertas?
Adomas: Svajočiau, jog ištirptų ribos tarp visko ir muzikantai, ir žmonės justų tą patį. Groji ir dingsta laikas, erdvė, nors kartu esi čia, bet ir jauti šalia atsiveriančią dimensiją, budriai pajauti vienį su visais žmonėm, pažvelgi į viršų – danguje šoka fazanų pulkas, o virš jų pro besiskiriančius debesis su žaižaruojančios perlamutrinės šviesos aušra pasimato priartėjusi planeta, kuri negrasina meteorais, nei pasaulio pabaiga, tik konstatuoja visad šalia mūsų esantį stebuklą. Kažkas tokio (juokiasi).
Vytautas: Kokiam nors sudužusiam lėktuve, žmonės nesupranta, ką mes grojam, bet jiems patinka, o mes grojam taip, kad po to nieko neprisimenam.
Jonas: Mes visi pasidaugintume ir dabar būtume ant scenos šeši – du Jonai, du Adomai ir du Mažyliai.
– Ar viskas yra taip paprasta??
Adomas: Viskas iš tiesų yra beprotiškai paprasta. Bet tą paprastumą pamatyti, pajusti ir tą protą pasukti jo dažnių linkme yra ne tik pats sunkiausias, bet ir prasmingiausias tikslas.
Jonas: Parašyti gražų hituką – nepaprasta, tačiau jums pavyko!
Vytautas: Nepabandęs nesužinosi. Pokalbio pabaiga. Rašykite žinutę... Jonui į telefunkeną.
Grupes „Planeta Polar“ ir „Flash Voyage“ pamatysite ir išgirsite „Tilto namų festivalyje“ birželio 1 d., „Downtown Forest“ hostelio teritorijoje, Vilniuje (Paupio g. 31A). Išankstiniai renginio bilietai – jau prekyboje.
