Neabejoju, kad daugumai skaitytojų iš karto pasidarys gaila jo vargšės žmonos, kurios man gaila ne ką mažiau nei jo. Žmogaus, kuris laiko save nenormaliu ar iškrypėliu dėl to, nes jam patinka translytės moterys. Moterys, kurios yra tabu. Su kuriomis „negalima susitikinėti, nebent – labai slaptai“ – jam sakė draugai.
Ir jis negalėjo nieko pakeisti, nes paprasčiausiai yra silpnesnis nei kitų nuomonė ir visuomenės stigmos. Todėl jis vėlėsi į santuoką su moterimi, kuri būtų priimtinesnė visuomenės požiūriu, šeimos rate, taip pat kad galėtų išlaikyti reputaciją tarp draugų ir kolegų.
Bet trauka translytėms buvo sustabdyta tik laikinai. Toms, apie kurias vyrai susitikę kalba besijuokdami ir besišaipydami. Nors tiesa ta, kad ne vienas kartais apie jas pagalvoja, nužiūri slaptose interneto svetainėse ar nekenčia, nes jos jiems sukelia uždraustas fantazijas. Ar ne taip?.. Juk patyčios yra vienas iš savigynos būdų. Kaip kad „smirdi!“ pirmas šaukia tas, kuris pagadino orą.
Jis vėlėsi į santuoką su moterimi, kuri būtų priimtinesnė visuomenės požiūriu
Dažnai man parašydavo vyrai, kurie norėdavo mane pažinti ar su manimi susitikti. Bet ne prie kavos puodelio, miesto kavinukėje. O vakarais, namuose. Miesto pakraštyje. Ten, kur niekas nemato. Kur nėra akių, ir niekas neįrodys, kad jis susitinka su translyte moterimi.
Nemeluosiu, buvo tokių, su kuriais susitikdavau pasikalbėti. Nors mano pasitikėjimas savimi ir pagarba per didelė, kad leisčiau jiems manimi pasinaudoti, aš eidavau norėdama išgirsti apie jų uždraustą norą ir baimes. Kad geriau suprasčiau, kodėl jie bijo susitikinėti su moterimis, kurios jiems iš tiesų patinka. Susipažinti su jų nepasitikėjimu ir išdidumo trūkumu. Negalėjimu prisipažinti sau ir savo draugams bei šeimai: „Taip, mano mergina yra translytė ir aš didžiuojuosi ją pažinęs“.
Pažinau įvairiausių vyrų. Ir turiu pasakyti, jog dauguma jų bijo susitikinėti su translytėmis moterimis arba būna su jomis tik slaptai, nes nenori, kad kiti pagalvotų, jog jie yra homoseksualūs. Žinoma, man, naivuolei, pirmiausiai kildavo klausimas: „O kuo blogai yra būti gėju?“.
Nors turiu pasakyti, kad vyras, kuriam patinka translytės moterys, nėra gėjus. Homoseksualių vyrų dažniausiai translytės moterys netraukia, nes jiems paprasčiausiai patinka vyriškos manieros, kūnų formos, bruožai, vyriškas elgesys bei stiprybė. Priešingai nei translytės moterys, kurios dažnai stengiasi atrodyti kuo moteriškiau, mėgsta savo jautrumą ir trapumą, išreiškia save moteriškomis manieromis.
Skeptikai rėks, kad jie nėra ir „natūralai“, tradicinės orientacijos vyrai, jeigu jiems patinka translytės. O aš nei pritarsiu, nei apginsiu, nes mums visiems ir visoms patinka skirtingi dalykai, tiek gyvenime, tiek lovoje. Tad visos etiketės, kurias bandome lipdyti, man nėra įdomios.
Vyras, kuriam patinka translytės moterys, nėra gėjus. Homoseksualių vyrų dažniausiai translytės moterys netraukia
Kita stigma šiuo atveju yra religija. Mat turiu draugą, kuris gyvena Dubajuje, ir jo tėvai yra musulmonai. Jis bandė pateisinti jų lūkesčius, bet prieš vestuves su moters kūne gimusia moterimi jis sau prisipažino, kad jo svajonių moteris nėra ji. Todėl vestuvės neįvyko. Beliko tik dvi įskaudintos širdys ir savo paties kalėjime įkalintas jis. Mat Dubajuje santykiai su translyte moterimi yra neįsivaizduojami ir uždrausti.
Kiek žinau, jis tik leidžia sau pasitenkinti slaptomis kelionėmis su translytėmis palydovėmis. Vargšas mano draugas ir kiti vyrai, kurie yra įkalinti religijoje ir turi pateisinti kitų lūkesčius.
„O ką pagalvos kiti?“ – manęs klausdavo kai kurie vyrai. Atvirai pasakysiu, niekam iš tiesų tai nebus svarbu. Visi turi savų problemų. Tik nelaimingi žmonės rūpinasi svetimais reikalais. Aišku, dažnai vyrai neišdrįstų pasakyti draugams, kad jiems patinka translytės moterys būtent dėl jų pajuokų ir replikų, bet... Kam reikalingi draugai, kurie nuoširdžiai nesidžiaugia kito bičiulio laime, nepalaiko pasirinkimo ar nepabando geriau suprasti? Niekam. Tokie žmonės nėra tikri draugai.
Kartais vyrai tiesiog bijo prisipažinti, kad jiems patinka translytės moterys. Jie bijo, ką pagalvos kiti. Jie bijo, kad artimieji jų nesupras sužinoję tokį „pasirinkimą“. Sakau tai kabutėse, nes tai, kas tave traukia, nėra tiesiog pasirinkimas. Dažna baimė yra prarasti reputaciją arba sudaryti blogą nuomonę apie save. Bijo, jog į juos pradės žiūrėti neigiamai kitos moterys, kolegos, artimieji.
Todėl noriu pasakyti, kad visus vyrus, kuriems patinka translytės moterys, bet jie bijo, aš suprantu. Mus supanti visuomenė nėra gailestinga. Žmonėms labiau patinka smerkti nei pasidomėti ir suprasti. Todėl aš senų seniausiai atleidau visiems, kurie norėjo su manimi elgtis kaip su paslaptimi. Kurie sakydavo, kad viskas pernelyg komplikuota ir mes negalime būti kartu. Kurie man rašydavo iš anoniminių anketų ar skambindavo įslaptintais numeriais. Kurie vos atsirasdavo ir vėl dingdavo. Kurie klausinėdavo nepadorių ar nesmagių klausimų. Kurie geidė it gyvūnai, nes savo norų niekada negalėdavo išlaisvinti.
Visus vyrus, kuriems patinka translytės moterys, bet jie bijo, aš suprantu
Bet laimės paslaptis paprasta: kai prabilsite garsiai, jums palengvės. Jums daugiau nereikės apsimetinėti ar meluoti. Jūs pradėsite gyventi savo autentišką gyvenimą ir savo poelgiu bei drąsa apie tai kalbėti įkvėpsite kitus vyrus apie tai prabilti. Atrasite naujų pažinčių. Kai kurie didžiuosis jūsų drąsa būti savimi ir su tuo, su kuo jums gera.
Sakau tai todėl, nes dauguma vyrų, kurie bijo prisipažinti apie savo trauką translytėms moterims, nepagalvoja, kiek daug sunkumų joms reikėjo pereiti ir išgyventi, kad jos galėtų būti savimi ir gyventi nesumeluotą gyvenimą. Jos nusipelnė daugiau pagarbos. Jei jos jums patinka, jos nusipelnė sėdėti prie jūsų šeimos stalo, būti jūsų ir jūsų artimųjų apkabintos.
