Net ir kurdama turinį savo socialiniuose tinkluose dažnai susilaukiu žinučių: „Nepyk, kad klausiu, tai ne mano reikalas, bet…“. Negaliu sakyti, jog kažko gėdijuosi. Kad bijau prisipažinti, jog dar neturėjau lyties keitimo operacijos.
Bet man keista, jog žmogus, suprasdamas, kad tai – ne jo reikalas, vis tiek domisi. O jeigu kažkas ryžtasi šiam klausimui, ryžtuosi ir aš pasakyti, kad šis klausimas manyje gimdo dar keistesnius klausimus: „O kodėl jam rūpi? Kodėl jis išvis apie tai pagalvojo? Ar translytė mergina su peniu jam kelia kažkokias asociacijas? Slaptas fantazijas? Pasišlykštėjimą? Ar jis matytų mane kitaip, jei pasakyčiau, kad mano tarpkojyje jau yra suformuota makštis? Ar jis dabar galvoja: „Tai – nėra natūralu. Tai iškrypimas“? Kodėl man nerūpi, kas dedasi jo apatiniuose? Kokios formos, ilgiai ir apželtumas slypi ten... Gal aš aseksuali, jog man tai diskusijos metu pasirodo nesvarbu?“
Ar translytė mergina su peniu kelia kažkokias asocijacijas? Ar jūs matytumėte mane kitaip, jei pasakyčiau, kad mano tarpkojyje jau yra suformuota makštis?
Visuomenė yra ištroškusi akibrokšto. Priremti tave prie sienos, numauti kelnes ir priversti pasijusti menkesne. Pažeminta. Netobula. Priminti tau, kad ale tu – ne moteris, nes kažkada gimei vyro kūne.
Žinoma, visuomenė tai daro prisidengdama gražiais žodeliais, kaip kad „man tiesiog smalsu, aš noriu geriau suprasti“. Bet ar tikrai?.. Ar tie žmonės, kurie neva norėdami geriau tave suprasti, kada nors paklausė: „Ko iš tiesų trokšta tavo širdis?“. Ne. Jiems tiesiog patinka klijuoti etiketes. Viskam surasti diagnozę ir paaiškinimą. Pastatyti tave į rėmus ir provokuoti tol, kol į juos sutilpsi.
Jie nenori suprasti, kad buvimas translyte moterimi arba vyru yra toli gražu ne tik apie tai, koks yra tavo lytinis organas. Kad tai yra apie identitetą, savęs išlaisvinimą, buvimą tuo, kuo jautiesi esantis viduje ir to pripažinimą.
Turiu nuvilti: tik nedaugelis translyčių asmenų ryžtasi lyties keitimo operacijai, kurios metu iš tavo lytinio organo yra suformuojamas priešingos lyties lytinis organas. Dauguma trans asmenų išgyvena socialinę disforiją, kada jie jaučiasi nepatogiai savo kūne ir identitete, kada jie nesijaučia esantys pripažinti tuo, kuo jie jaučiasi esantys.
Kai kurie – tiesiog bijo pasekmių. Ne paslaptis, jog po šios operacijos daugelis išgyvena gilią depresiją – juk tai yra viską keičiantis žingsnis ir taip pat ilgai trunkantis, galimai komplikuotas gijimo procesas. Suprantama, kad net ir šios operacijos trokštantys, dažnai tam neturi finansų, mat ši operacija gali kainuoti iki 30 000 eurų. Nors dažniausiai pasirenkama ją atlikti Tailande, kur jos kaina siekia už 7 tūkst. eurų. Arba Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje ar Kanadoje, kur operacijos išlaidos gali būti pilnai kompensuotos valstybės.
Tik pasiryžusios šiai operacijai, translytės moterys pasakoja apie savo fizinę disforiją, t.y. neapykantos jutimą savo lytiniam organui, norėjimą to atsikratyti.
Po lyties keitimo, dar kitaip sakant, lyties patvirtinimo operacijos, kurios metu iš penio būna suformuota makštis, translytės merginos dalinasi ir mitais apipintu, metus laiko trunkančiu gijimo procesu. Mat po šios operacijos visą dieną negali stotis ant kojų. Tik praėjus keletui dienų gali lipti iš lovos ir pradedi atgauti jėgas.
Prasidėjus gijimui, pirmomis dienomis po operacijos yra privaloma naudoti medicininį dildo, kuris neleidžia gyjantiems audiniams užsitraukti. Daktarai reikalauja kartoti šį procesą keturis kartus per dieną ir bėgant savaitėms bei mėnesiams, keičiant dydį vis į didesnį retinti šį procesą, kuris daugeliui, išgyvenusių šią lyties patvirtinimo operaciją, sukelia diskomfortą.
Pirmomis dienomis po operacijos yra privaloma naudoti medicininį dildo, kuris neleidžia gyjantiems audiniams užsitraukti
Viena iš šios operacijos rizikų yra nejautra bei negalėjimas patirti orgazmo, tačiau daugelis išgyvenusių operaciją teigia, jog tai labiau mitas. Šiai operacijai pasirinkus patirtį turinčius profesionalus malonumas ir jautrumas apatinėje zonoje niekur nedingsta. Taip pat netgi 50 procentų translyčių moterų, išgyvenusių operaciją, sekso metu „sudrėksta“ natūraliai ir lytinio akto metu joms nereikia naudoti lubrikantų.
Kadangi paklausa auga, nes vis daugiau žmonių prabyla apie savo baimę būti savimi ir norą išsilaisvinti, vis labiau tobulėja ir pasiūla. Drąsu teigti, jog šios operacijos rezultatai yra pribloškiantys, tačiau šiuo metu mokslas ir medicina jau sugeba suformuoti niekuo nesiskiriančią makštį nuo natūralios bei translyčiams vyrams varpą, kuri atliktų visas įgimtas funkcijas, kaip kad erekcija susijaudinimo metu.
Aš pradėjusi savo tranziciją apie šią operaciją neturėjau jokių minčių. Galiu sakyti, kad esu itin sąmoninga ir atvira su savimi, todėl nebijau užduoti įvairius klausimus ir ieškoti jiems atsakymų tam, kad galėčiau geriau suprasti save.
Ar aš noriu šios operacijos tam, jog mane aplinkiniai matytų kaip pilnavertę moterį? Ne. Man kitų pripažinimas nėra svarbu. Vis tiek visuomet bus šaukiančių, jog tai nėra gamtos sukurta. O ar aš norėčiau šios operacijos tam, jog patikčiau vyrams? Ne. Bėgant metams supratau, kad patikti turi tik sau pačiai. Kai myli save, visuomet atsiras tų, kurie mylės tave už tai, kas tu esi ir nebijai to pripažinti.
Netgi 50 procentų translyčių moterų, išgyvenusių operaciją, sekso metu „sudrėksta“ natūraliai ir lytinio akto metu joms nereikia naudoti lubrikantų
O ar taupau šiai operacijai? Taupau savo ateičiai, kurios keliai nėra pilnai aiškūs. Aš nežinau, kaip toli eisiu savo tranzicijos kelionėje, bet nustojau tuo gyventi. Tiksliau, aš nustojau save matyti kaip tiesiog translytę. Nes aš be to dar esu ir Zofija. Aš esu talentinga daugelyje sričių ir be savo tranzicijos dar noriu išlaisvinti talentus bei atrasti kitas veiklas, kurios man teiktų malonumą. Aš esu mylinti, svajojanti, trokštanti pamatyti, patirti ir suprasti. Dabar aš noriu save atrasti ir iš kitų pusių, išlaisvinti visas savo spalvas.
Ar myliu savo kūną dabar, dar prieš operaciją? Ir taip, ir ne. Bet aš myliu save, o savo kūną visuomet mačiau kaip namus, kuriuos noriu kurti taip, kad jie atspindėtų mano sielą. Tai yra – moteriškus, bet moteriškumas man yra daug daugiau nei lytinis organas.
Ar man trukdo mano lytinis organas, su kuriuo gimiau? Ne. Man mano kūnas šiuo metu yra gražus ir aš esu dėkinga, kad turiu jį būtent tokį. Tokį, su kuriuo gimiau ir kokį jį pati sukūriau.
Tegul pyksta tūkstančiai ir tegul jie manęs nepripažįsta, o aš vis tiek juo mėgausiuosi. Todėl dabar galiu sakyti, kad nematau prasmės kažko keisti. Dėl kitų akių? Keistų jų klausimų? Jie neišpildys mano svajonių ir nenugyvens mano gyvenimo. Todėl atsakinga jaučiuosi tik prieš save pačią. Todėl nebijau sakyti, kad visai netrukus mano nuomonė šiuo klausimu gali keistis. Ir nieko sau neprižadu, nes neprivalau to daryti.
