Šie metai man asmeniškai buvo be galo sunkūs. Žinau, kad ne tik man, bet ir daugeliui kitų šis nesibaigiantis laikotarpis tapo dideliu išbandymu. Negaliu sumeluoti – tai paveikė ir mano emocinę sveikatą, o šioji – viską, ko ėmiausi.
Man prasidėjo nerimo priepuoliai. Jausmas, kada ima stipriau plakti širdis, rodosi, kad ima trūkti oro, pajauti drebulį, kuris veržiasi iš vidaus, ir tave ištinka baimė, kūną užlieja karštis. Kartu su tuo, ėmė dingti motyvacija bei įkvėpimas daryti dalykus, ką dariau prieš tai: rašyti, ugdyti savo mažą verslą ir plėtoti tinklaraštį. Bet aš nepasidaviau ir ėmiau ieškoti būdų, kaip save nuraminti ir kaip padėti tais momentais, kai aplanko nerimas.
Negana to, po mano vizito pas daktarę, kurio metu aptarėme mano hormonų keitimo terapiją ir kraujo tyrimų rezultatus, aš sužinojau, kad viena iš emocinės sveikatos pablogėjimo priežasčių yra mano kūne drastiškai pakilęs prolaktino kiekis, kuris galėjo nulemti stiprią emocijų kaitą. O laikui bėgant, bet nieko nesiimant – greitai prastėjančią ir dingstančią regą bei smegenų auglį. Mat būtent prolaktinas yra atsakingas už mūsų lyties hormonų veiklą organizme ir šiam pakilus organizmas mano, kad tu – laukiesi! Mano kūne prolaktino kiekis buvo didesnis nei pas besilaukiančią moterį.
Laikui bėgant, bet nieko nesiimant hormonų terapija galėjo man atnešti greitai prastėjančią ir dingstančią regą bei smegenų auglį
Pasirodo, jog mano noras keisti kliniką, kurioje vykdau hormonų keitimo terapiją, ir bloga nuojauta nesumelavo: prolaktino kiekį sukelti galėjo gyvulinės kilmės estrogeno hormonai, kuriuos man buvo išrašęs daktaras klinikoje, kurioje lankiausi dvejus metus. Mano dabartinė daktarė nieko nelaukus liepė nustoti juos vartoti bei patarė atsisakyti geriamų estrogeno hormonų. Šiuo metu naudoju estrogeno pleistrus, kuriuos kūnas įsisavina per odą.
Turiu prisipažinti, jog išgirdus tai labai sunerimau ir pasimečiau. Mane ištiko baimė ir nežinomybės jausmas. Bijojau, jog nebegalėsiu tęsti hormonų keitimo terapijos, o jei tęsiu, kaip tai paveiks mano kūną.
Bet nenorėjau to nuslėpti, nes savo pavyzdžiu noriu tau priminti, kaip svarbu yra rūpintis savimi ir savo sveikata – tiek fizine, tiek emocine. Todėl sugrįžau į sportą, kad nuteikčiau save pozityviai. Pradėjau užsiiminėti lėto kvėpavimo pratimais ir terapija, kuri padeda kovoti su nerimu, kuris šiuo laikotarpiu atėmė šypseną ne iš vieno veido ir kurį sėja per televiziją ir žiniasklaidą transliuojamos žinios.
Atsisėdau ir su savo partneriu pakalbėjau apie mūsų santykius, kuriuos neigiamai paveikė ir į rutiną įspraudė šalyje vėl paskelbtas karantinas. Buvau pajutusi, kaip šie mėnesiai mus nutolino, bet vengiau apie tai prabilti. Leisdavome laiką atskirai, o būdami kartu vis tiek užsiimdavome skirtingomis veiklomis, nebesikalbėdavome apie tai, kaip iš tikrųjų jaučiamės ar kaip mums sekasi darbuose. Sėdėdavome skirtingose kambario pusėse ir, nors gyvenome kartu, tuo pačiu buvome skirtinguose pasauliuose. Rodės, jog buvome tapę kambariokais, o ne pora.
Todėl visų pirma – pasiūliau kalbėtis. Pasakiau, kas manęs netenkina ir su kuo neketinu taikstytis. Atsivėriau jam, papasakojau apie savo skaudulius ir išgyvenamas emocijas bei parašiau jo supratimo, palaikymo.
Mat dabar pats laikas pasirūpinti savimi ir atsiriboti nuo to, kas sukelia neigiamas emocijas. Galbūt tai toksiški santykiai ar žmonės, esantys tavo aplinkoje. Mūsų sugebėjimas ir mokėjimas pasakyti „ne“ gali būti viską keičiantis.
Tad pasistenk išgirsti, ką šiuo laikotarpiu šnabžda tavo širdis, ir prisimink, kad kažkas šį vakarą užvers nemylimo darbo duris paskutinį kartą. Kažkas šiąnakt nuspręs pakeisti savo gyvenimą. Kažkas šį vakarą eis į pasimatymą ir prie vyno taurės pažins savo gyvenimo meilę. Kažkas pirmą kartą išgirs: „Aš tave myliu“.
Mat viltis slypi tame, jog niekada nežinai, kas įvyks rytojaus vakarą. Juk kažkas rytojaus vakarą užmigs su mintimi, kad tai buvo pati gražiausia gyvenimo diena. Todėl niekada nenustok tikėti. Ir primink sau, jog šiais metais tu buvai kovotoja, o kitais metais tu būsi laiminga.
