Miestelyje pavadinimu Kybartai, kuriame žmonės apie kitus žino daugiau nei apie save ir nebijo parodyti savo susidomėjimo kitų gyvenimais, kalbėdami už akių. Todėl net ir keliaudama po miestus bei šalis su savimi išsivežiau baimę ir nevisavertiškumo kompleksą – kas ką pasakys? Kas ką pagalvos? Nejaugi liksiu viena ir nesuprasta?!
Dabar jau žinau, kad aš tokia ne viena ir visuomet bus tų, kurie tave mylės tokią, kokia esi. Nors prisipažinti visuomenei, kas esu, man teko du kartus. Mat pradžioj, paauglystėje, save identifikavau kaip vaikiną, kuriam patinka kiti vaikinai. Tik būdama 21 metų sau prisipažinau, kad esu translytė moteris. Man tereikėjo nusimesti kaukes ir viešai parodyti tikrąjį savo, kaip Zofijos, veidą.
Todėl dalinuosi su tavimi pagrindiniais patarimais, kaip atskleisti save artimiesiems, kaip prisipažinti, kas iš tiesų esi, nesvarbu, ar nori prabilti apie savo orientaciją, lytį, kuria save identifikuoji, ar galbūt tiesiog tau nepatinka vardas, kurį tau gimusiai davė tėvai, ir nori jį keisti.
Visų pirma, niekur neskubėk. Duok sau laiko. Prisipažinti, kad tau patinka ta pati lytis ar kad nori keisti lytį, nėra lengvas sprendimas. Tai netgi sunku prisipažinti sau, kadangi Lietuvos visuomenėje tai vis dar nėra „norma“. Todėl leisk savo sielos audroms nurimti; tik ramiame vandenyje kažkas atsispindi. Pradžioje atsakyk sau į visus kylančius klausimus pati, kiti gali luktelėti.
Svarbiausia – saugumas! Šiuo klausimu saugi aš nebuvau, ir kaip Zofija į klubelius eiti pradėjau dar gyvendama Lietuvoje. Mat mėgau riziką. Tu taip nedaryk! Puikiai žinome, kokie kai kurie tie Lietuvos vyrai... Tad įsitikink, kad tau atsiskleisti netrukdys priešiškai nusiteikę žmonės, kurie keltų riziką. Taip pat – su tėvais. Juk gausu istorijų apie asmenis, atskleidusius savo orientaciją arba norą keisti lytį tėvams, išprašomų iš namų. Būk nuoširdi, bet šioje situacijoje vadovaukis protu.
Neskubėdama ištyrinėk vandenis. Prabilk savo artimiesiems apie savo nuomonę į LGBTQ+ asmenis; diskutuok apie tam tikrus pavyzdžius ir leisk jiems žinoti savo poziciją, tokiu pat būdu sužinodama jų nuomonę ir požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę. Tai padės tau įsitikinti, ar jau laikas artimiesiems išgirsti, kaip tu iš tiesų jautiesi, o tuo pačiu – pamažu juos pripratinti prie tikrosios, jiems dar nežinomos situacijos.
Rask savo bendruomenę! Šiuo gyvenimo laikotarpiu, kai nori atsiskleisti, itin svarbu rasti žmones, kurie tave suprastų, palaikytų ir galbūt galėtų tau patarti bei atsakyti į kylančius klausimus. Dviese – visuomet lengviau nei vienai! Tai gali būti žmonės tavo draugų rate, bet jeigu tokių neturi – visai nesijaudink. Internete gausu forumų, socialinių tinklų grupių, kuriose prisijungusi gali rasti bendraminčių. Prisimink – tu ne viena! Tad bendrauk ir ieškok draugų, kurie susidurtų su tomis pačiomis problemomis bei išgyvenimais. Tai suteiks tau drąsos ir stiprybės žengiant savo gyvenimo keliu.
Tu nieko neprivalai. Tu neprivalai atsiskleisti ir pasisakyti savo artimiesiems, kaip jautiesi, kokia tavo orientacija ar kokios lyties jautiesi, jeigu nemanai, kad esi tam pasirengusi, ir neprivalai aiškintis tiems, kurie tavęs nesupranta arba nepalaiko. Suteik pirmenybę sau ir savo būčiai, suprasdama, kad dabartis nėra amžinybė. Turiu omenyje tai, jog blogos dienos nesitęsia amžinai.
Ir jeigu… Kada nors jausiesi vieniša, nesuprasta ar kils klausimų – aš visuomet čia! Netylėk, jeigu viduje skauda. Tai pats blogiausias dalykas – užsidaryti savyje ir neieškoti pagalbos. Tad tik dar kartą primenu ir sakau šventą tiesą:
„Būk, kuo nori būti, ir statyk save į pirmą vietą. Visuomet bus tų, kurie tave mylės visokią ir tik tokią, kokia iš tiesų esi.“
