Lemtingąjį „taip“ Edvinas ir jo išrinktoji Valerija, nusprendusi pasirinkti Šapovalovės pavardę, vienas kitam ištarė po aštuonerių metų draugystės. Meilę jiedu prisiekė rugpjūčio 19-ąją Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Vilniuje.
15min interviu su E.Šapovalovu – apie pažintį su mylimąja, sužadėtuves, įspūdingas vestuves vainikavusį ugnies šou, jaunosios staigmeną ir neįprastą prašymą dėl dovanų.
– Edvinai, šiandien Valerija – jau oficialiai tavo žmona. O kaip prasidėjo jūsų meilės istorija?
– Pirmą kartą susitikome prieš aštuonerius metus – 2014 metų birželio mėnesį. Su draugais vakarojau Vilniaus širdyje, šventėme gimtadienį, kurio metu ir sutikau savo būsimą žmoną. Tą vakarą mes apurėjome diskusiją ir smagų pokalbį, kuris baigėsi apsikeitimu telefono numeriais. O vėliau – bendravimu, susižavėjimu, įsimylėjimu, sužadėtuvėmis ir vestuvėmis.
Valerija iškart mane sužavėjo savo išvaizda, išskirtiniais veido bruožais ir pasitikėjimu savimi. Ji „papirko“ ir solidžiu humoro jausmu, maloniu juoku bei puikiai vedamu dialogu.
Pradžioje tikrai negalvojome, kad mūsų bendravimas gali kažkur nuvesti. Tuo metu man atrodė, kad ji yra „per jauna“, o aš jai buvau „gal šiek tiek per vyresnis“. Tada Valerijai buvo 19-iolika, o man – 25-eri. Tačiau palaipsniui tas amžius visiškai neturėjo jokios reikšmės.
Įdomus faktas, kad ji su savo geriausia drauge kūrė planus apie gyvenimą užsienyje ir jau beveik visi jie buvo sudėlioti, netgi sutaupyti pinigai. Išėjo taip, kad galiausiai ji pasiliko Lietuvoje. Meilė ir gyvenimas išties būna nenuspėjamas...
Meilė ir gyvenimas išties būna nenuspėjamas...
– Ar per visus šiuos aštuonerius draugystės metus jūsų santykių nelydėjo išbandymai?
– Nelabai tikime, kad yra porų, kuriems visi santykiai būna „kaip sviestu patepti“. Nėra namų be dūmų, o kas sako priešingai, meluoja arba patenka tarp retų išimčių.
Jei paklausite, ar egzistuoja tobuli santykiai, mes atsakysime, kad ne – tobulus santykius ir akimirkas kuriame mes patys. Šiai kūrybai reikalingos dviejų žmonių pastangos... O kuriant patiriamos ne tik nuostabios emocijas ir meilė, tačiau pasitaiko ir įvairių klaidų, pykčio, nesutarimų. Vis dėlto tai irgi yra neatsiejama sėkmės recepto dalis. Taisant tas klaidas kartu, ieškant kompromisų bei sprendimų, gauname rezultatą – tobulus santykius.
Tobulus santykius ir akimirkas kuriame mes patys. Šiai kūrybai reikalingos dviejų žmonių pastangos...
Žinoma, per visus šiuos metus buvo visko – ir gerų, ir blogų akimirkų, ir klaidų, ir skaudžių pamokų. Tačiau iš jų stengiamės mokytis. Net jeigu viskas būdavo labai blogai, nematomi „siūleliai“ vis tiek neleisdavo mums išsiskirti.
Pritarsime tai taisyklei, kad pirmi treji metai yra lyg amerikietiški kalneliai: užkilus labai aukštai, būna įvairūs kritimai į apačią bei į viršų, tačiau jei tuose kalneliuose išsilaikai – santykiai keliauja toliau. Visiems ir linkime krentant į apačią nepasimesti, laikytis ir kovoti – galiausiai pakilsite į viršų bei mėgausitės nuostabiomis akimirkomis. Bet jeigu vis bandysite pakeisti savo partnerį „kitu“, galvodami, kad jis gal bus geresnis, tikėtina, tik nusivilsite. Pradžioje reikėtų pradėti koreguoti save ir savo klaidas.
– Kada supratai, kad Valerija yra moteris, kurią nori vesti, ir nutarei jai pasipiršti?
– Pasipiršimas įvyko per mano 30-mečio šventę, kurią kaip staigmeną paruošė pati Valerija. Toks jubiliejus man buvo labai svarbi proga ir norėjau, kad ši šventė būtų ne tik mano, bet ir mūsų. Tad slapta Valerijai paruošiau sužadėtuves.
– Kitas žingsnis po sužadėtuvių – vestuvės. Kai kuriems jaunavedžiams jų planavimas kelia stresą, o kai kuriems tai – tikras malonumas. Kaip sekėsi jums?
– Tai buvo išties ilgas ir darbingas procesas. Pradėjome planuoti vestuves daugiau nei metus, į pagalbą pasikvietėme ir vestuvių planuotojų komandą „Vestuvių Vėjai“. Komanda labai stipriai pagelbėjo mums visame tame kelyje. Tačiau pasiruošimas vyko iki paskutinės dienos, net iki paskutinės vėlyvos nakties.
– Ar labai jaudinotės artėjant vienai svarbiausių dienų gyvenime?
– Pradžioje atrodė, kad nesijaudinsime, tačiau jautėme atsakomybę ne tik prieš save, bet ir prieš svečius, kurie irgi ilgai ruošėsi mūsų šventei. Tad jaudulio išties buvo pakankamai. Abu esame maksimalistai, siekėme, kad viskas būtų taip, kaip mes norime, nes žinojome, kad tada jausimės maksimaliai gerai.
– Kaip vyko jūsų metus planuota meilės šventė?
– Vestuvės buvo dviejų dienų. Planavome, kad turėsime virš 100 svečių, bet galiausiai apsistojome ties 80. Ceremonija vyko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Vilniuje, o pratęsimas – Margio krante su didele švente. Nenorėjome fejerverkų, todėl pasirinkome didelį ugnies šou. Vyko ir muzikinė dvikova tarp svečių. Taip pat jaunoji vykdė puokštės metimo ceremoniją, o jaunasis visiems vienišiems vyrams metė „hantelį“. Vyrai aršiai kovojo.
Aš, kaip fizinio rengimo treneris, dirbu su įvairiais žmonėmis, viena iš jų – dainininkė, pirmojo „Lietuvos balso“ nugalėtoja Julija Jegorova. Nors ji buvo pakviesta kaip svečias, tačiau buvo paruošusi siurprizą – atliko Lady Gagos dainą „Shallow“. Nuostabi buvo ir fotografė – Ana Rosso, renginio vedėjas ir visa jo komanda bei muzikinė grupė kartu su Michaelu Frishmanu priešakyje. Prie meilės šventės prisidėjo ir videogrofas, o prie bažnyčios romantinę dvasią puikiai atskleidė saksofonistas Juozas Kuraitis.
Jaunasis visiems vienišiems vyrams metė „hantelį“.
– Ar laikėtės kokių nors vestuvėms būdingų tradicijų? Juk jaunosios suknelę pamatei tik prie altoriaus, tiesa?
– Taip, laikėmės tradicijos, kad jaunąją galiu pamatyti su vestuvine suknele tik prieš bažnytinę vestuvių ceremoniją. Savo vestuvių neįsivaizdavome be baltos ir ilgos vestuvinės suknelės, smokingo ir kunigo bei tėvų palaiminimo.
Taip pat buvo privalomas vestuvinis šokis. Čia buvome paruošę siurprizą – atlikome ne tik romantišką poros šokį. Jaunoji užkūrė tikrą šou paruošdama atskirą, visiškai kitokio stiliaus šokio numerį su keliomis atvykusiomis šokėjomis.
– Nuo meilės šventės neatsiejamas ir vestuvių įvaizdis. Ar ilgai užtruko tinkamų drabužių, žiedų paieška?
– Tikėjomės, kad vestuvių dieną bus itin karšta. Taip ir nutiko – orą kaitino 32 laipsniai šilumos, tad drabužių paieška tokiems orams tikrai užtruko. Visada turėjome viziją, kaip norėtume atrodyti per savo ceremoniją, todėl labai atsakingai stengėmės išgauti tą įvaizdį. Aš pasirinkau trijų dalių vyšninės spalvos smokingą su papildomais juodos spalvos elementais, tamsias kelnes ir bordo mokasinus. Jaunoji – elegantišką, „Ivory“ baltumo suknelę su ilgu šleifu. O vakarinės dalies suknelė buvo taipogi balta, tačiau trumpa. Valerija taip pat avėjo blizgančius, akmenukais gražintus batelius su kulniuku ir dėvėjo priderintus aksesuarus.
Valerija išsirinko aukso žiedą su 10 briliantų, o aš – balto ir geltono aukso žiedą su per vidurį graviruotu specializuotu ornamentu.
– Dar viena nuo vestuvių neatsiejama dalis – dovanos. Turėjote pageidavimų ar leidote pasireikšti svečių fantazijai?
– Nenorėjome daug gėlių, todėl prašėme loterijos bilietų arba jaunajai šampano, o jaunajam, kaip sportininkui, proteino kokteilių. Deja daugiausia svečiai vis tiek atnešė tik šampano (juokiasi).
– Ką apskritai jums reiškia vestuvės? Kai kurios poros šiai šventei neteikia daug reikšmės.
– Nelaikėme vestuvių tik smagia, paprasta pramoga ar švente. Esame tokios nuomonės, kad santykiai turi keliauti „toliau“. Per aštuonerius metus kartu buvome praėję ugnį ir vandenį, vienas kito pažinimą bei augimą, tad norėjome tapti vyru ir žmona, pasidžiaugti savo sukurta tobula akimirka. Santykiai ir visos praeitos patirtys buvo to vertos.
Buvome praėję ugnį ir vandenį.
– Galbūt jau išsirinkote, kur kopinėsite medų?
– Medaus mėnesį likusią vasarą leisime Lietuvoje, tačiau dar per šiuos likusius metus žadame keliauti į dvi keliones skirtingomis kryptimis. Šiuo metu vyksta dėliojimai.
– O vedybinis gyvenimas baimės nekelia?
– Draugaujame aštuonerius metus, iš kurių šešerius gyvename kartu, tad per visus šiuos metus prie kasdieninės rutinos pripratome. Žinome, kaip su su tuo veiksmingai kovoti, todėl vedybinis gyvenimas tikrai negąsdina. Į buitinius dalykus žiūrime visiškai paprastai ir negalvojame, kad viskas turi būti kaip žiūrint „pro rožinius akinius“ ar per gražiausius romantinius filmus. Gyvenimas būna ir yra įvairus.
– Ar jau svarstote apie šeimos pagausėjimą? Galbūt spėjote padiskutuoti, kiek vaikų su Valerija norėtumėte?
– Kaip ir daugelis sutuoktinių ar porų, kurios mąsto apie ateitį kartu, taip ir mes tikrai galvojame apie šeimos pagausėjimą. Didelės šeimos neplanuojame – čia jau leidžiame gyvenimui dėlioti šiuos planus.
