„Yra dvi kategorijos draugų, kurie pas mane atvažiuoja ir skirtingai reaguoja. Vien sako: Liocha, nu tu čia įklimpai, taigi čia tiek darbo, o kiti atvažiuoja: vau, va čia tai reikalas, kiek čia kūrybos yra ir galima dar integruoti“, – aktorius Leonardas Pobedonoscevas pirmadienio vakarą per LNK pasirodysiančioje laidoje „Nuo... Iki“ atvėrė savo sodybos duris.
Kad pastaruoju metu beveik nevyko filmavimai, Leonardo labai nenuliūdino. Pinigų pragyventi užteko, o būtent gamtoje, besikrapštant savo kaime, šis daugeliui sustingęs laikas prabėgo greitai.
Pati Arklėnų sodyba į aktoriaus rankas pakliuvo labai netikėtai. Jis galvojo, kad kaimo jam tikrai nereikia, tačiau jo žmona Ieva pasiūlė apžiūrėti ypatingą vietą. Ir nors pirmasis žvilgsnis į Arklėnus nesužavėjo, Leonardas ir pats dabar negalėtų pasakyti, kada nutiko taip, kad ši sodyba sugebėjo susiglemžti visą jo dėmesį.
Dabar Leonardas savo sodyboje tiesiog nenustygsta vietoje trokšdamas papasakoti apie kiekvieną jos kampelį, ir neslepia, kad visi ūkio darbai, pasirodo, prasidėjo nuo... lauko tualeto. Arklėnuose netrūksta magijos. Anksčiau ši sodyba priklausė užkalbėtojai Frančeskai, kiek vėliau – menininkui Strazdui. Štai čia Frančeskos pirkia, kurios viduje, pasak Leonardo, yra stebuklingų galių turintis užkalbėtojos altorius.
Tiesa, net ir sodyba ir vis artėjantis pavasaris nesugeba numalšinti Balio vilionių. Leonardas apie Dievų sala dažnai vadinamą vietą, kurioje kartu su šeima gyveno net kelerius metus, pagalvoja kone kasdien.
„Skaudi tema, aišku kad pasiilgau. Ir visi kas žino, pažįsta Balį, kurie pabuvojo ir tenai jį atrado, visiems.. Kaip jautrus ir sentimentalus žmogus mintimis grįžtu į Balį, pakeliauju, pavažinėju mintyse motoroleriu, bet grįžtu čia, kur kuriu, daug jausmų, kurie buvo tenai, mane lydi čionai“, – laidoje „Nuo... Iki“ pasakoja Leo.
Kai kažkas stebisi iš kur tiek pozityvumo ir energijos daugeliui itin sudėtingu, pandemijos metu, Leonardas neslepia – geros energijos užtaisą jis parsivežė būtent iš Balio. Ir savo sodyboje jis stengiasi dirbti kaip salos gyventojai – visiškai įkrisdamas į procesą ir neskaičiuodamas laiko.