Moterys, kurios vartojo „vyrišką“ poveikį turinčias piliules, 13 proc. blogiau atliko kalbines užduotis, kurios moterims paprastai sekasi geriau ir 10 proc. lėčiau nei kitos tiriamosios atliko erdvines užduotis. Tuo tarpu mokslininkai tikėjosi, kad šioje tradiciškai „vyriškų“ užduočių kategorijoje jos kaip tik turėjo pasirodyti geriau, rašoma delfi.lt.
Kintamoji kontraceptikų dalis gali turėti „moterišką“ arba „vyrišką“ poveikį. Anot Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros lektorės dr. Ramunės Grikšienės, Lietuvos mokslininkus hormonų poveikis centrinei nervų sistemai domina jau seniai, tačiau iki šiol ši sritis tyrinėta tik priešokiais.
„Tyrinėdami pastebėjome, kad kontraceptikus vartojančių moterų grupė šiek tiek skiriasi nuo nevartojančiųjų. Tačiau mokslinėje literatūroje yra labai mažai duomenų, kaip hormoninė kontracepcija veikia moterų centrinės nervų sistemos veiklą, o ir esamų tyrimų rezultatai labai nevienareikšmiai. Mums pasirodė įdomus vienas amerikiečių tyrimas, kurio metu tyrėjai aiškinosi, kaip kontraceptikų poveikis priklauso nuo jų sudėties. Populiariausia šiuolaikinė kontracepcija kombinuota – ją sudaro sintetiniai estrogenų ir progestinų pakaitalai. Ir vieni, ir kiti sąveikauja su specifiniais receptoriais. Tačiau sintetiniai progestinai ne tik sąveikauja su progesterono receptoriais, bet veikia ir kitų hormonų receptorius, taip pat ir androgenų, kurie laikomi vyriškais hormonais, bet jų šiek tiek gaminama ir moterų organizme“, – aiškino mokslininkė.