Teisiamųjų suole K.Kazarian atsidūrė po to, kai prie parduotuvės nevaldomu tapo jos konfliktas dėl užimtos neįgaliųjų vietos su pilietišku praeiviu, norėjusiu ją sudrausminti. Incidento metu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, suniokota šiek tiek privataus turto, pralieta kraujo, o kalčiausia liko boksininkė, dabar teisiama už asmens užpuolimą ir jo mašinos durelių sulankstymą.
Man vienintelis būdas nuo jo apsiginti buvo sukišti pirštus į akis. Specialiai bandžiau durti ne per stipriai...
„Jis atsisėdo grynai man ant kelių ir bandė ištraukti raktelį. Nežinau, ar tyčia, bet jis savo alkūnę buvo įrėmęs man į kaklą, man ėmė trūkti oro. Man vienintelis būdas nuo jo apsiginti buvo sukišti pirštus į akis. Specialiai bandžiau durti ne per stipriai, kad nesutrikdyčiau jam regėjimo“, – apie karščiausią konflikto epizodą teismui pasakojo pati kaltinamoji.
Tuo metu nukentėjusysis Miroslavas Šematovičius aiškino negalėjęs tiesiog leisti savo skriaudikei išvažiuoti, nes manė, kad vėliau K.Kazarian nebesuras ir jokių pretenzijų dėl sugadinto automobilio pareikšti negalės.
Portalas 15min neatsitiktinai taip detaliai aprašo šį teismą – siekiama parodyti, kokias komplikuotas pasekmes žmogaus gyvenime gali turėti vos vienas kitas neapdairus žingsnis ir laiku nesuvaldytos emocijos.
Liudininką su nukentėjusiuoju įtaria sąmokslu
Siekdamas susidaryti kuo objektyvesnį vaizdą apie praėjusių metų spalio 19-ąją sostinės Dzūkų gatvėje vykusį konfliktą, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Olegas Zaicevas pakvietė duoti parodymų itin svarbų liudytoją, kuris ne tik beveik visą veiksmą matė savo akimis, bet ir fiziškai stojo tarp konfliktuojančių asmenų, kad jie vienas kito atžvilgiu nesmurtautų.
Tačiau liudytojo autoritetą kaltinamoji K.Kazarian akimirksniu siekė sugriauti. „Jis norėjo, kad tapčiau jo meiluže, o kadangi nesutikau, dabar jis susimokė su nukentėjusiuoju ir man keršija!“ – pareiškė sportininkė.
„Nenoriu net diskutuot, bet jūs esate kalta. Prisipažinkit ir gyvenkit su pakelta galva toliau“, – teisiamąją posėdžių salėje ragino liudytojas Artūras Kiziulevičius.
Moters pareiškimus apie vertimą būti jos meiluže ir klastingą kerštą už atsisakymą liudytojas vadino melu ir purvo pylimu. Artūras prasitarė, kad galėtų apie Kariną pasakyti tiesą, tačiau to sau leisti negali. „Čia yra moteris, ir čia jos reikalas, ką ji šneka. O Dievas yra, ir jis viską mato“, – liudytojas kelis sykius pabrėžė, kad būdamas džentelmenu, negali sau leisti viešai pasakyti apie K.Kazarian nieko blogo.
Stebėjo konfliktą iš visureigio
Liudytojas pirmadienį teisme prisiminė lemtingą 2017-ųjų spalio 19-osios ketvirtadienio popietę, kuomet savo motinai buvo pažadėjęs stabtelėti parduotuvėje ir nupirkti maisto. Artėdamas prie „Iki“ Dzūkų g. 1, „Volvo XC 90“ vairuotojas dairėsi laisvos vietos.
„Nieko sau, mašiną pasistatė kažkas...“ – Artūras pamena savo reakciją, kai pastebėjo skersai per dvi neįgaliesiems skirtas vietas paliktą boksininkės automobilį.
„Nieko sau, mašiną pasistatė kažkas...“ – vyras puikiai pamena savo reakciją, kai pastebėjo skersai per dvi neįgaliesiems skirtas vietas paliktą žalios spalvos „Mitsubishi Colt“ automobilį. „Volvo“ vairuotojas sustojo netoliese, atsidarė langą ir dar liko visureigyje: „Aš paskambinau mamai, ko tiksliai man reikia jai nupirkti.“
Kalbėdamas telefonu Artūras tapo konflikto liudininku, o vėliau ir aktyviu jo dalyviu. Jo žvilgsnis iš šalies, tikėtina, labai padės teismui aiškinantis tiesą – ar viskas iš tiesų buvo taip grėsmingai, kaip nurodyta valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikančio prokuroro dokumentuose.
Boksininkei – rimti kaltinimai
Kaltinamajame akte teigiama, kad nepaisydama elementarių elgesio taisyklių, K.Karazian įsivėlė į konfliktą su nukentėjusiuoju, kurio metu įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, apdraskė jam veidą, taip pat tyčia spyrė į vyriškio mašinos dureles ir jas sulankstė. Tokiais savo veiksmais K.Kazarian, prokuratūros vertinimu, ne tik pakenkė asmeniui ir jo turtui, bet ir sutrikdė viešąją tvarką, visuomenės rimtį. Todėl jai inkriminuojamas griežtas 284-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį kaltininkui gali grėsti net laisvės atėmimas iki dvejų metų.
„Kategoriškai, ne“, – dar tuomet, kai teisėjas posėdžio pradžioje pabandė išaiškinti boksininkei jos procesines teises šiame bylos svarstyme, teisiamoji pareiškė nepripažįstanti kaltės.
„Jūs kategoriškai skubate“, – armėnišką temperamentą ne visuomet suvaldančią moterį sudrausmino teisėjas. Temidės tarnas pridūrė: „Aš ir amžiumi vyresnis, ir aš teisėjas. Bent jau nepertraukite manęs. Išklausykit, atsisėskit ir pagalvokit ramiai.“
Vėliau moteris pakartojo, kad kaltės nepripažįsta. Ji užtikrino, kad nori gintis be advokato pagalbos ir pranešė, kad sutinka duoti teismui paaiškinimus.
Mano, kad įvyko „privatus konfliktas“
Kalbą K.Kazarian buvo pasirašiusi iš anksto, moteris perskaitė bemaž 10 puslapių. Įrodinėdama savo nekaltumą, ji rėmėsi net Aukščiausiajame Teisme suformuotos praktikos pavyzdžiais. Teisiamoji kategoriškai laikėsi pozicijos, kad vyko „privatus konfliktas“ – esą apie jokį viešosios tvarkos arba visuomenės rimties sutrikdymą negali būti nė kalbos.
„Pagal Baudžiamąjį kodeksą, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Straipsnio dispozicijoje nurodomas ir įžūlus elgesys, kuris inkriminuojamas ir man. Tokiu atveju būtina nustatyti padarinius. Visuomenės rimtis sutrikdoma, kai aplinkiniai pasijunta pažeminti ar šokiruoti, kai sustabdomas eismas ar panašiai.
O šiuo atveju tai buvo privatus konfliktas, muštynėse dalyvavome tik mes abu. Aš neturėjau tikslo sutrikdyti viešosios tvarkos, nebuvo sutrikdytas jokios įstaigos darbas, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis.
Konfliktas neperžengė asmeninio konflikto ribų. Vadinasi, savo elgesiu aš nesukėliau Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytų padarinių. Juolab nebuvo nustatyta, kad veikiau tyčia“, – teisiniais argumentais teisiamoji užvertė teisėją ir prokurorą.
K.Kazarian jaučiasi, kad ir ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nesistengė nustatyti tiesos, o tik ieškojo būdų surinkti įrodymus apie jos kaltę, taip galbūt pažeisdami nekaltumo prezumpciją.
Moteris taip pat guodėsi, kad konflikto metu buvo apgadintas ir jos turtas (sulenktas automobilio raktas, kurį vėliau vienas policininkas tiesiog plaktuku ištiesino), tačiau į tai neatsižvelgta. Boksininkė pripažįsta smurtavusi, bet teigia dariusi tai gindamasi, jos vertinimu, būtinosios ginties ribos šiuo atveju nebuvo peržengtos.
„Nukentėjusysis buvo sužalotas tik tada, kai įsibrovė į mano automobilį“, – pabrėžė kaltinamoji.
Ji teisme pasipiktino ir tuo, kad nebuvo atsižvelgta į galimai neobjektyvų liudytojo vaidmenį šioje istorijoje. Moteris teigia policijai iškart pasakiusi, kad Artūras yra jos pažįstamas, galintis turėti nuoskaudų ir piktumų, tačiau tai net nebuvo įtraukta į protokolą. „Jis gali tyčia melagingai liudyti prieš mane“, – nuogąstavo teisiamoji.
Žalos atlyginti nesutinka
Kaltinamoji tvirtino nenorinti pripažinti nei 290 eurų turtinės, nei 200 eurų neturtinės žalos, kurią prašo priteisti nukentėjusysis.
„Civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas. Aš apskritai teigiu, kad nespyriau!“ – K.Kazarian siūlo teismui atidžiau aiškintis ir šią aplinkybę, kuomet ji esą padarė turtinę žalą nukentėjusiojo automobiliui.
Teisiama moteris ne sykį pabrėžė, kad yra profesionali boksininkė, kuriai yra tekę dirbti ir apsaugos darbuotoja, tačiau fizine jėga ji niekuomet nėra piktnaudžiavusi.
Jos teigimu, nukentėjusiuoju tapęs vyras ir prieš tai skatino agresiją. „Patvirtinu, kad Šematovičiaus agresija mane išgąsdino. Turėjau pagrindą įtarti, kad prieš mane bus smurtaujama, todėl nusprendžiau gintis“, – teigė kaltinamoji.
Teisiamoji pareiškė norinti atkreipti teismo dėmesį, kad nukentėjusysis M.Šematovičius pats yra padaręs 12 administracinės teisės pažeidimų, tarp kurių yra ne tik nedidelis chuliganizmas, bet netgi ir nepaklusimas pareigūnų reikalavimui stabdyti transporto priemonę.
Dėl KET pažeidimo gailisi, baudą jau sumokėjo
Moteris nuoširdžiai apgailestavo, kad kilus konfliktui ir jo spręsti atvykus policijai, jos automobilis neįgaliųjų vietoje prie „Iki“ liko stovėti maždaug 2,5 val.
„Atsiprašau visų neįgalių žmonių Lietuvoje, kad taip pasielgiau“, – jau po posėdžio atgailavo vairuotoja.
Teisme K.Kazarian pabrėžė, kad paties KET pažeidimo fakto niekuomet neginčijo, maža to, ji jau yra sumokėjusi už tai policijos paskirtą baudą.
Ir vis dėlto, kodėl dabar viską suprantanti moteris tuomet pasielgė taip nederamai?
„Aš vėlavau pasiimti vaiko iš darželio. Aš buvau labai pavargusi ir alkana. Buvau nemiegojusi 24 valandas. Mano darbinė taksi vairuotojos pamaina trunka 12 valandų“, – atviravo kaltinamoji.
Galima neabejoti, kad teisėjas liko sužavėtas teisiamosios atvirumo. Tačiau tokį jos gyvenimo būdą O.Zaicevas įvertino kritiškai: esant tokiam išsekimui Kelių eismo taisyklės apskritai draudžia asmeniui sėsti prie vairo, juolab jei numatoma vežti vaiką.
„Tai ar nusipirkote cigarečių?“ – pagal bylos medžiagą žinodamas, ko prie parduotuvės buvo sustojusi taksistė, lyg tarp kitko pasiteiravo teisėjas.
„Nusipirkau“, – kažkodėl atsakė moteris, žinodama, kad tai netiesa. Ir čia pat pasitaisė: „Ne, nenusipirkau. Prastovėjau 5 minutes eilėje, kol nesusilaikiau ir išėjau į lauką, nes jaučiau, kad tas konfliktas dėl automobilio vietos dar nesibaigė“, – teigė K.Kazarian.
Ji tvirtino tik pasiteiravusi nukentėjusiojo, ar šis negalėtų būti su ja malonesnis, atsižvelgdamas į jos būseną: „Parą nevalgiusi, nemiegojusi, važiuoju dviejų vaikų pasiimti iš darželio. Tiesiog aš buvau jautresnė, nei įprastai.“
Parą nevalgiusi, nemiegojusi, važiuoju vaikų pasiimti iš darželio. Tiesiog aš buvau jautresnė, nei įprastai.
Teisėjas iš bylos medžiagos taip pat nutarė aptarti, kad K.Kazarian vien 2017–2018 metais yra apie 10 kartų bausta už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Būta atvejų, kai mieste leistiną greitį ji viršijo nuo 20 iki 33 km/val.
„Sėlių gatvėje yra 40, o aš važiavau 62 km/val. greičiu. Nemanau, kad tai didelis greitis, ir nevertinu tokio pažeidimo rimtai. Tiesiog stengiuosi mieste greičiau nei 60 km/val. nevažiuoti“, – savo atsainiu požiūriu į eismo taisykles nei teisėjo, nei prokuroro tikriausiai nenustebino kaltinamoji, nepamiršusi ir posėdžio metu paminėti, kad nuo 2012 m. yra Lietuvos moterų bokso čempionė.
„Jis vertė mane būti jo meiluže“
Duodama parodymus kaltinamoji daug dėmesio skyrė savo pažinčiai su Artūru K., tapusiu vieninteliu ir tokiu svarbiu liudininku šioje byloje. „Aš buvau su juo pasimatyme“, – iškart pareiškė K.Kazarian.
Ji piktinosi, kad apie judviejų gana artimą pažintį Artūras neprisipažino konflikto tyrėjams, esą atvirkščiai, sakė, kad „aš tą moterį pirmą kartą matau“.
Vien pasimatymu privatūs Karinos ir Artūro reikalai esą nesibaigė. „Jis man siuntinėjo intymias nuotraukas“, – kaltinamoji nutarė papasakoti viską su smulkiausiomis detalėmis. Ir papasakojo, tačiau viešai apie tai rašyti naujienų portale nėra galimybės.
Tas įžeidimas trukdė man bendrauti su kitais vyrais, aš pusę metų vaikščiojau pas psichologą, – teisme atviravo kaltinamoji.
„Mes susirašinėjome. Jis vertė mane būti jo meiluže. Bet jis mane labai įžeidė ir įskaudino, vien už tai, kad esu moteris, jau turinti vaiką nuo kito vyro. Aš po to ilgai negalėjau atsigauti, tas įžeidimas trukdė man bendrauti su kitais vyrais, aš pusę metų vaikščiojau pas psichologą“, – teisme atviravo kaltinamoji.
Ji netgi pamėgino pacituoti, ką konkrečiai jai sakė Artūras: „Kaip meilužė, aš jam visai faina, visai graži, o rimtų santykių jis nenori.“
„Čia jo kerštas už tai, kad nesutikote būti jo meiluže?!“ – tarsi negalėdamas patikėti savo ausimis, antakius pakėlė baudžiamąją bylą dėl viešosios tvarkos, o ne dėl nesusiklosčiusių intymių santykių nagrinėjantis teisėjas.
„Taip“, – šyptelėdama, patvirtino K.Kazarian.
Papiktino, kaip moteris paliko automobilį
Atėjo laikas apklausti nukentėjusįjį. „Siūlau nefantazuoti“, – sakyti tik tiesą oficialiai jau prisiekusį nukentėjusįjį M.Šematovičių papildomai dar įspėjo teisėjas.
Posėdžio šeimininkas visų pirma paprašė apibūdinti jo situaciją mašinų stovėjimo aikštelėje tuo metu, kai kilo konfliktas. M.Šematovičius teigė, kad laisvų vietų prie pat krautuvės durų išties nebuvo, tačiau pasistatyti automobilį už kokių 50–60 metrų niekas netrukdė. Tuo metu kaltinamoji buvo nurodžiusi priešingą aplinkybę: jog kita artimiausia laisva mašinos vieta buvo tik už pusės kilometro. Ji galėjo mašiną ten pastatyti, tačiau tuomet būtų tekę labai ilgai eiti.
Tiesa, toks K.Kazarian paaiškinimas nenuskambėjo įtaigiai vien dėl to, kad tai prieštarauja kitai jos nurodytai aplinkybei: ji gyvena vos už 50 metrų nuo šio „Iki“. Kokia prasmė tuomet ieškoti laisvos vietos mašinai už puskilometrio, jei logiškai mąstant, vietos gyventojas tikrai žino, kur galima pastatyti transporto priemonių prie namų?
Bet grįžkime prie to, kas sukėlė M.Šematovičiaus nepasitenkinimą.
Ar jūs neįgali, kad čia statotės?
„Pastebėjau, kad moteris pasistatė automobilį per dvi neįgaliųjų vietas. Grynai ant tos juostos. Turiu nuotraukas, jos pridėtos prie bylos“, – priminė nukentėjusysis.
Vyras puikiai pamena, kaip kreipėsi į „Mitsubishi“ vairuotoją: ar jūs neįgali, kad čia statotės? Tačiau pažeidėjos reakcija buvo priešiška ir audringa.
Apsižodžiavimo metu ji sugalvojo spirti man į šoną. Net raktai iškrito ant žemės, kuriuos tuo metu laikiau rankoje, – teigė nukentėjusysis.
„Apsižodžiavimo metu ji sugalvojo spirti man į šoną. Net raktai iškrito ant žemės, kuriuos tuo metu laikiau rankoje“, – teigė nukentėjusysis.
Tada K.Kazarian nuėjo į parduotuvę, o jis – pasidėti savo pirkinių į automobilį. Sukrovęs keturis nusipirkto alaus butelius, jis sėdo prie vairo, tačiau sustojo, užblokavęs išvažiavimą K.Kazarian automobiliui. „Ketinau nusiųsti pažeidimo nuotrauką į policiją. Prisiminiau, kad reikia nuotraukų ir iš priekio, ir iš galo, kad matytųsi, jog transporto priemonė tikrai be invalido lipdukų. Nuėjau fotografuoti, ir tuo metu iš parduotuvės grįžo vairuotoja“, –pasakojimą tęsė M.Šematovičius.
Moteris, pasak nukentėjusiojo, jį iškart užsipuolė, vartodama „rusišką nenorminę leksiką“.
„Ji ketino griebtis rimtesnių veiksmų, akivaizdžiai norėjo man trenkti. Bet kai aš ją atstūmiau, ji iš to pykčio spyrė į mano mašinos dureles, stipriai jas įlenkdama“, – pasakojo M.Šematovičius.
Jis pasakė, kad kvies policiją, o tuo metu K.Kazarian sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti. Vyras teigė supratęs, kad savuoju „Toyota Yaris“ automobiliu nepilnai užblokavo kelią boksininkės „Mitsubishi“, tad irgi ėmėsi aktyvių veiksmų.
„Norėjau, kad ji nepabėgtų iš įvykio vietos. Labiausiai bijojau, kad pasišalins vairuotoja, atsakinga už mano turto sugadinimą. Vėliau nei aš surasčiau tą moterį, nei įrodyčiau, kad būtent ji įlenkė man dureles. Todėl nusprendžiau neleisti jai išvažiuoti. Su dešine ranka traukiau iš spynos raktą, o su kaire gyniausi, nes man draskė veidą“, – kruvinąją sceną prisiminė nukentėjusysis. Jis neslėpė, kad tuo metu buvo užspaudęs, iš dalies užsisėdęs ant K.Kazarian.
Automobilis grumtynių metu užgeso, o raktelis liko spynelėje, tik užlinko.
Išlipusi ji reiškė kažkokias pretenzijas tam vyrui, kuris mus išskyrė, – teisėjui sakė nukentėjusysis.
M.Šematovičius liko laukti policijos, o ką darė K.Kazarian? „Išlipusi ji reiškė kažkokias pretenzijas tam vyrui, kuris mus išskyrė“, – teisėjui atsakė nukentėjusysis.
„Kokio pobūdžio tai buvo pretenzijos?“ – dar pasitikslino teisėjas.
„Daugiausia necenzūriniai žodžiai“, – lakoniškai, bet iškalbingai įvardijo nukentėjusysis.
Kai teismas suteikė galimybę K.Kazarian užduoti šiam nukentėjusiajam klausimus, ši ėmė priekaištauti, kad jo parodymai įvykio vietoje, per vėlesnes apklausas policijoje ir dabar teisme skiriasi. „Kaip jūs sakėte man įvykio vietoje, nors aš esu boksininkė atidaužytomis smegenimis, mano parodymai bent yra nuoseklūs“, – replikavo kaltinamoji.
Nors tai nebuvo klausimas, nukentėjusysis atsakė: „Įvykio vietoje aš jums to nesakiau.“
Užteko vieno pasimatymo: „Tai ne mano žmogus“
Teisėjas pagaliau paprašė užeiti į salę kaltinamosios aršiai kritikuotą vyrą. Liudytojas A.Kiziulevičius padėjo ranką ant Konstitucijos ir garsiai prisiekė sakyti tik tiesą.
„Pažįstat kaltinamąją?“ – paklausė teisėjas. „Taip“, – patvirtino liudytojas. Nors lemtingąją dieną prie „Iki“ Artūras atpažino Kariną tik po to, kai ji papildomai su juo pasisveikino ir priminė apie save.
Tačiau iš pradžių vilnietis matė šią situaciją visai kitu rakursu: „Supratau, kad normalus, pilietiškas žmogus norėjo sudrausminti pažeidėją, kuri užėmė neįgaliųjų vietą. Kol tas vyras fotografavo jos mašiną, ji išbėgo su tokiu greičiu iš parduotuvės ir pradėjo rėkti ant jo necenzūriniais žodžiais“, – pasakojo liudytojas apie savo pažįstamą moterį, kurios neatpažino dėl užmaukšlintos beisbolo kepuraitės.
Vairuotoja su pažeidimo fotografu ėmė galynėtis. „Kai tik jie susikibo, puoliau jų skirti“, – vos tik liudytojas ištarė šiuos žodžius, salėje pasigirdo ir teisiamosios replika „Prieštarauju!“
Čia teisėjui vėl teko tarti griežtą žodį apie tinkamo elgesio teisme taisykles: „Gerbiama pone, čia jums ne Jungtinės Valstijos, kur advokatai gali šaukti „Objection!“ Išklausykite, o paskui galėsite užduoti klausimus.“
Tuo metu Artūras tęsė liudijimą. „Tas vyras pasakė „Aš kviečiu policiją“, o ji sėdo prie vairo ir bandė išvažiuoti“, – tvirtino liudytojas.
Kaip vilnietis su moterimi galynėjosi automobilyje dėl raktelio, liudytojas tiksliai papasakoti negalėjo. Pamena tik tiek, kad iš K.Kazarian mašinos išsiropštusiam nukentėjusiajam prie akies pasirodė kraujo.
Teismui teko aiškintis dėl šio liudytojo galimo suinteresuotumo duoti teisingus arba tendencingus parodymus, tad jam buvo užduotas klausimas, ar su kaltinamąja praeityje jį siejo artimi santykiai. „Ne!“ – kategoriškai nukirto liudytojas.
O kokie tuomet buvo tie santykiai, kokiu tikslu anksčiau jiems yra tekę bendrauti?
„Tai buvo vienas pasimatymas“, – Artūras tikino, kad jo užteko, jog susidarytų apie moterį įspūdį ir tęsti pažinties nebenorėtų.
Pabendravęs su ja aš iškart supratau, kad tai ne mano žmogus. Bet smulkiau pasakoti, kas man nepatiko, nenorėčiau – apie moteris arba gerai, ar nieko, – džentelmeniškai elgėsi liudytojas Artūras.
„Pabendravęs su ja aš iškart supratau, kad tai ne mano žmogus. Būtent taip jai iš karto ir pasakiau. Bet smulkiau pasakoti, kas man nepatiko, nenorėčiau, nes laikausi pozicijos – apie moteris arba gerai, ar nieko“, – džentelmeniškai teisme laikėsi liudytojas.
Vis dėlto keletą dalykų, kas per pirmąjį pasimatymą jam nepatiko, Artūras paminėjo. Pavyzdžiui, tai, kad ji perdėtai puikavosi savo kultivuojama sporto šaka ir iškovotu titulu: „Aš boksininkė, aš čempionė, aš čempionė.“
Kai Artūras davė teismui šiuos parodymus, Karina sėdėjo panarinusi galvą ir kikeno.
Kvies liudyti ir policininkus
Teisėjas liudytoją dar šiek tiek pakamantinėjo, kaip jis galėjo jos nepažinti ir ką kalbėjo atpažinęs.
„Karoče, tu geriau važiuok iš čia“, – tokį iš K.Kazarian išgirstą pasiūlymą teismo salėje pacitavo liudytojas. Tačiau vyras tvirtino taip pasielgti negalėjęs, nes matė, kad jo pažįstama akivaizdžiai neteisi, o kitas vyras tiesiog elgiasi padoriai ir pilietiškai. „Kaip aš galiu taip išvažiuoti, kai žmogus manęs paprašė paliudyti policijai, ką aš mačiau? Bet ji man iškart pagrasino: pasakysiu, kad tu mano meilužis, ir tu negalėsi liudyti prieš mane. Sakiau jai, kad sakytų, ką nori. Tai ji ir apipylė mane purvu“, – nuoskaudos nejaučia liudytojas, kuriam pakanka, kad „Dievas viską mato“.
Norėdamas dar smulkiau išsiaiškinti visas šio konflikto peripetijas, teisėjas nutarė į kitą posėdį kviesti policininkus, kurie buvo atvykę į įvykio vietą aiškintis incidento aplinkybių.
