Ką vertėtų žinoti moteriai, nusprendusiai atnaujinti apatinių atsargas?
Pirmiausia reikėtų pačiai sau atsakyti į klausimą, kuriam tikslui tai daroma. Sprendimas „tiesiog pirkti“ – ne atsakymas. Kiekviena iš mūsų per visą dieną atliekame ne po vieną vaidmenį, tad reikia ir atitinkamų kostiumų. Pavyzdžiui, jauna mokytoja iki pietų stovi prieš klasę, galbūt žaidžia, šoka su vaikais, vadinasi, jokių apatinių neturi matytis, liemenėlė privalo gerai palaikyti krūtinę, dailinti figūrą – svarbu jaustis patogiai. Paskui ta pati mokytoja eina į sporto klubą – ne prošal funkcionalūs besiūliai, sportiniai apatiniai, tvirtai fiksuojantys krūtinę. Jei po treniruotės laukia pasimatymas ar koks vakarėlis, greičiausiai ji vilkės jau ne tuos drabužius, su kuriais dirbo, o atviresnius, seksualesnius, – apatinių irgi reikės tokių. Taigi jau suskaičiavome mažiausiai tris jų poras per dieną. Tiesą sakant, paprastai keičiant viršutinius drabužius reikia keisti ir apačią.
Daugybę vaidmenų diktuoja socialinė terpė: kaip gyvename, ką dirbame, kur leidžiame laiką po darbo. Ir kiekvienam iš jų reikia atitinkamų kostiumų: viršutinių ir... apatinių, – kuo aktyvesnės esame, tuo daugiau. Juk niekas neina sportuoti su vakariniu apdaru. Taip ir baltiniai: nepamirškime, kad iš esmės jie reikalingi dėl viršutinių drabužių elegancijos! Apatiniai neegzistuoja atskirai – jie garderobo dalis. Optimalus variantas išsiruošus rinktis apatinių – neštis ir drabužį, po kuriuo bus dėvimas naujasis komplektėlis. Nes elegancija – esminis bet kurios moters, kad ir kokio amžiaus, figūros, socialinės ar turtinės padėties ji būtų, bruožas. Visa tai puikiai aprašyta Kathleen Tessaro knygoje „Elegancija“.
Kaip perka prancūzės? Įsigijusios kostiumėlį pagal sezono madą, eina pirkti palaidinių ar marškinėlių, tada prie kiekvienų iš jų derina apatinį trikotažą, batelius, kojines ir rankines.
Taigi prieš einant į apatinio trikotažo parduotuvę svarbu žinoti savo vaidmenis ir... dydį. To pakanka, kad išsirinktume reikiamą daiktą. Beje, jei dvidešimties segėjome 75B dydžio liemenėlę, nesitikėkime, kad jis liks toks pat ir perkopus per keturiasdešimt. Reikia paprašyti pardavėjos-konsultantės, kad padėtų pasitikslinti dydį. Tai anaiptol ne smulkmena. Juk liemenėlė ir kelnaitės ant mūsų kūno išbūna po 12–15 valandų. Žinoma, svarbi liemenėlės sudedamoji dalis yra elastanas, kuris pasiduoda tempiamas, tačiau nevykusiai parinktas apatinis drabužis spaudžia kraujagysles, trikdo kraujotaką, verčia jaustis nepatogiai. Apie kokį moterišką žavesį tada kalbėti? O dar gresiančios sveikatos problemos... Per maži kaušeliai spaudžia krūtis – tai irgi nesveika.
Išsiaiškinus dydį, belieka tiesiog matuotis: išmėginti įvairiausių formų, modelių, su pakietinimais, be jų. Šitaip ir atrasime tinkamą. Beje, Lietuvoje liemenėlės su pakietinimais itin mėgstamos – kitaip nei užsienyje. Vokiečiai mielai renkasi komfortiškus medvilninius komplektėlius, pas mus jų parduodama mažokai.
Kiek liemenėlių ir kelnaičių reikia minimaliems poreikiams patenkinti? Ar visada būtinas komplektėlis?
Kartą paklausiau vieno vyro, ką jie apie tai mano. Vyrai tikrai pastebi, derina moteris „viršų“ ir „apačią“ ar nederina, ir paprastai yra įsitikinę, kad žalia liemenėlė ir raudonos kelnaitės ne tik negražu – tai klaiku! Nebūtina, kad idealiai sutaptų (juk niekas pro didinamąjį stiklą nežiūrės, ar tikrai vienodi liemenėlės ir kelnaičių nėriniai), bet praktika rengtis tai, ką pirmiausia pagriebi iš stalčiaus, – ydinga. Bent spalvas reikia derinti – būsime gražesnės sau. Ir, aišku, aplinkiniams.
Beje, kelnaitės susidėvi greičiau nei liemenėlė, todėl verta iš karto įsigyti dvejas, pavyzdžiui, šortukus ir „stringus“. Netiesa, kad daugumai moterų jie netinka. Jei mėgstate būtent šį modelį, drąsiai mūvėkite – tik reikia mokėti pasirinkti dydį, kad kelnaitės su juostele nebūtų per mažos.
Optimalus minimumas – trys komplektėliai: baltas, juodas ir kūno spalvos. Dar geriau – turėti jų dešimt. Pavyzdžiui, jei aš dirbu visą savaitę, man reikalingos penkerios kelnaitės ir liemenėlės kasdienai į darbą, komplektėlis sportui, komplektėlis „į žmones“ (pas gydytoją, masažuotoją, kosmetologę – žodžiu, kur reikia nusirengti). Ir, aišku, pora derinių vaikščioti į pasimatymus. Čia kaip ir su viršutiniais drabužiais – antrąkart vilkėti tą pačią eilutę galima, bet nedera. Pravartu turėti ir dar vieną – namų rinkinuką: paprastą, medvilninį, nieko neformuojantį, o tiesiog gerai prilaikantį krūtinę.
Kaip perka prancūzės? Įsigijusios kostiumėlį pagal sezono madą, eina pirkti palaidinių ar marškinėlių, tada prie kiekvienų iš jų derina apatinį trikotažą, batelius, kojines ir rankines. Ribų iš esmės nėra, tačiau galima išsiversti ir su vienu: vakare išskalbtas, per naktį jis išdžius.
Žinoma, moteris visada nori maksimumo. Antra vertus, svarbu neperlenkti lazdos: bet kurių drabužių ar daiktų neverta sukaupti daugiau nei galime sunešioti.
Atitinkamoje vietoje reikalingas atitinkamas drabužis – ir apatinis, ir viršutinis. Kiekvienam vaidmeniui (o jų atliekame daug: esame mamos, dukros, meilužės, tarnautojos) – irgi. Jei moterys tai supras, Lietuvoje visos bus elegantiškos. Juk karalienę kuria svita.
Kaip prižiūrėti gerą apatinį trikotažą, kad jis kuo ilgiau būtų gyvas?
Skalbti. Net jei apsirengiame paradinį komplektėlį trumpam – vizitui pas gydytoją ar po vakarine suknele. Juk odą tepame kremais, pieneliais, įdegio priemonėmis, ji pati išskiria prakaitą. Visas šitas chemijos mišinys gadina laikrą, kuri yra privaloma modernaus apatinio trikotažo sudedamoji dalis. Norint, kad šie drabužėliai ilgiau tarnautų, net ir dėvėtus vos porą valandų reikia skalbti.
Drąsiai galima naudotis skalbykle, tik svarbu parinkti skalbimo priemones, geriausia skystas (ant jų pakuotės paprastai pažymėta, ar tinka apatiniam trikotažui), o liemenėles ir kelnaites sudėti į nedidelį skalbinių maišelį. Segtukus užsekime, kad netyčia neįplėštų nėrinių; kaušelius sumaukime vieną į kitą; jei liemenėlė su pakietinimais, persukime. Laikra bijo aukštesnės nei 60 laipsnių temperatūros, todėl nustatykime tausojančią programą. Nusprendusios skalbti rankomis, nepilkime miltelių į dubenį, į kurį jau sumesti skalbiniai: pirmiausia juos ištirpinkime atitinkamos temperatūros (ne per karštame) vandenyje. Taip nenukentės net prabangiausi ir ploniausi apatiniai.
Kokius apatinius renkatės?
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Elena Puidokaitė-Atlanta |
Atlanta, dainininkė:
„Visada mėgau ir mėgstu natūralumą. Nėrinius pasilieku gražiam vakarui arba šauniai nakčiai. Aišku, galima rinktis medvilnę su trupučiu minkštos sintetikos, tokios kaip laikra ar elastanas. Ieškodama šventiškesnio modelio būtinai pasižiūriu į sudėtį, kad audinys būtų malonus. Už šlykščią storą sintetiką nieko blogiau negali būti!
Sakote, seksualiai moteriai netinka paprasti medvilniniai apatiniai? Žinoma, vadinamosios plaštakės, kurios net dieną gatvėmis vaikšto su vakariniu makiažu, medvilninių kelnaičių nemūvės (juokiasi)...
Yra žmonių, kuriems nesvarbu, ką valgo, – kai kuriems nesvarbus ir apatinio trikotažo grožis. O man labai patinka močiutės požiūris. Ji sako, kad net į kapines negalima eiti, jei drabužiai bent kiek suplyšę. O jeigu pateksi į ligoninę arba atsitiks kitas nenumatytas dalykas? Taigi, mielos moterys, pasistenkite būti tvarkingos bent savaitgaliais.“
Laura Čepukaitė, dainininkė:
„Manau, apatiniai atspindi moters požiūrį į kūną. Kaip ir viršutinius drabužius, juos renkamės pagal asmenines savybes ir pasaulėžiūrą. Aš visąlaik ieškau, kad mano „antroji oda“ būtų ir graži, ir patogi. Labiausiai patinka paprasti medvilniniai apatiniai – kūno spalvos, balti. Tačiau vyrų tokie nežavi, juos netgi erzina, todėl tenka taikytis ir dėvėti nėriniuotus.
Nesuprantu, kaip moterys gali nederinti kelnaičių ir liemenėlės. Juk tai visiška netvarka! Apatinį trikotažą perku tik komplektėliais. Dažniausiai – dvejas kelnaites ir vieną liemenėlę „iš tos pačios operos“.
