– Kadangi jau seniai apie jus nieko negirdėjome, tad pradėsiu nuo šio klausimo – kas jus paskatino išsikraustyti į Didžiąją Britaniją? Prieš kiek laiko ten išvažiavote?
– Į užsienį išvažiavau prieš metus. Viskas, ką veikiau Lietuvoje, buvo tarsi išsisėmę. O man reikalingas nuolatinis augimas, judėjimas pirmyn.
– Papasakokite apie gyvenimą užsienyje. Anksčiau esate sakiusi, kad nenorėtumėte grįžti į gimtinę, ar vis dar nepakeitėte savo nuomonės? Galbūt kartais visgi pasvarstote apie galimybę grįžti į Lietuvą?
– Esu kosmopolitė. Nemanau, kad reikia prisirišti prie vietos (taip pat nereikia prisirišti prie daiktų ar žmonių). Dažniau grįžčiau į Lietuvą, jei čia būtų šilta. Žiemos yra ypač žvarbios, o aš sniegą mėgstu tik kalnuose, ne mieste.
Esu kosmopolitė. Nemanau, kad reikia prisirišti prie vietos (taip pat nereikia prisirišti prie daiktų ar žmonių). Dažniau grįžčiau į Lietuvą, jei čia būtų šilta.
Bet, deja, jau nusileidus oro uoste, pasitinka nemalonumai – kažkas pastumia su sportine, spalvota kuprine ir paburba, vyras eidamas greta pralekia pirmas per siaurą praėjimą. Pastebiu, kad ne tik kitose Vakarų šalyse, bet ir Londone yra kitaip. Ten žodis „sorry“ (atsiprašau) girdimas visur, net tose situacijose, kai pati turėčiau sakyti „excuse me“ (atleiskite).
Praeitą mėnesį svečiavausi Lietuvoje ir pirkau kavą degalinėje. Man ją tiesiog numetė ant prekystalio, o kasininkė į delną susišlavė monetas ir net nepakeldama akių nusisuko. Londone aš visada išgirstu: „enjoy your coffee“ (mėgaukitės savo kava) arba „have a lovely day“ (geros dienos). Turiu daug draugių emigrančių, kurios gyvena svetur, ir mes visos esame vieningos šia tema: trūksta lietuviams draugiškumo, šypsenų, gerų manierų. Tikrai yra ir nuostabių žmonių, tačiau kalbu apie masę, dėl kurios man labai liūdna.
Tiesa, Lietuvoje reikėtų atkreipti dėmesį į tvarką. Pavyzdžiui, Vingio parkas – kaip laukinė gamta. Nepakitęs nuo tada, kai vaikščiojau prieš 30 metų. Ta pati baisi arena, neveikiantys „poilsio kambariai“, jokių jaukių pasėdėjimo vietų. Viskas tarsi išmirę, po karo. Todėl daug žmonių bėga iš Lietuvos.
Viskas tarsi išmirę, po karo. Todėl daug žmonių bėga iš Lietuvos.
Į Lietuvą nenorėčiau grįžti ir dėl provincialumo. Bijočiau, kad nematydama gerų pavyzdžių vėl pradėsiu baisiai rengtis. Gyvenimas didžiausioje pasaulio madų sostinėje mane labai pakeitė. Dabar negaliu žiūrėti į savo senas, prieš dešimtmetį darytas nuotraukas – nei kaip rengiausi, nei kaip dažiausi, nei į savo apvalų veidą.
– Ar buvo lengva įsitvirtinti užsienyje?
– Plaukti palei srovę pažįstama upe juk visada lengviau, nei atsidurti nepažįstamuose dideliuose vandenyse, ar ne? Tačiau tai yra kiekvieno žmogaus reikalas. Jeigu jis yra laimingas Lietuvoje – tai puiku! Aš žaviuosi laimingais žmonėmis. Bet jei gyvendamas Lietuvoje pastoviai burba, keikia valdžią, visą sistemą, o aplinkui visi erzina – metas ką nors keisti.
– Papasakokit, kuo šiuo metu užsiimate? Kokia jūsų pagrindinė veikla?
– Rašymas ir mados iliustracijos. Nesenai mano išleista knyga „A Perfect Woman: Women's Style Guide“ sudomino nemažai moterų iš viso pasaulio – tai glaustas, moteriai skirtas elegantiško ir kokybiško stiliaus gidas. Knyga parašyta vadovaujantis principu – mažiau yra daugiau. Visi pateikti teiginiai yra aiškūs ir nenuginčijami. Nors knyga yra išleista Amerikoje, anglų kalba, tačiau ją įsigyti gali kiekvienas. Sudėjau daug metų sukauptos patirties ir tekste, ir ranka pieštuose madų iliustracijose.
– Kokią vietą šiuo metu jūsų gyvenime užima stilius ir mada?
– Mano gyvenime daugiau vietos užima stilius nei mada. Rašau apie stilių, ne apie madą. Raginu moteris vengti vienadienių tendencijų ir pigių niekučių, keistų blizgučių ir pigaus makiažo, tušo pertekliaus.
Ar galėtumėte patikėti, aš išvis nenaudoju akių tušo? Priaugintų blakstienų taip pat nemėgstu. Pažvelkite į naujausias lyderiaujančias mados namų kolekcijas. Nustebsite, „Chanel“ savo modeliams podiumu leido žengti nepasidažius akių tušu, tik šešėliais ant akių vokų. Tai yra lygis, klasė. Christinas Lavinas, Johnas Gallianas su savo modeliais elgiasi taip pat. Man nėra nieko pigiau ir baisiau nei prilipdytos blakstienos ir „žuvėdros“ formos ryškiai ištatuiruoti antakiai. Raginu savo knygos skaitytojas atsisakyti visų šių dalykų ir atsigręžti į laiko nepaliestas ikonas – Grace Kelly, mokytis iš karališkųjų šeimų stiliaus ir manierų.
Galbūt girdėjote prancūzų posakį „Elegance is the privilege of age“ – geriau būti elegantiškiausia moterimi nei stengtis išlikti „gražiausia“. Vis tiek to padaryti niekad nepavyks! Visada bus už jus jaunesnių ir gražesnių. Bet pačia elegantiškiausia moterimi galite tapti!
Geriau būti elegantiškiausia moterimi nei stengtis išlikti „gražiausia“. Vis tiek to padaryti niekad nepavyks! Visada bus už jus jaunesnių ir gražesnių.
Atsisakykite visko, kas yra pigu, neelegantiška. Nenešiokite šortų mieste. Berniuko įvaizdis – neelegantiška! Vakarais nešiokite akmenis – deimantus, o ne „pliką metalą“. Yra daugybė paslapčių, kurias išmokite, ir jų laikykitės!
Nereiškia, kad reikia patapti nuobodžiomis ar senamadiškomis. Pavyzdžiui, balta suknelė vakarui yra tokia pat svarbi kaip ir „maža juoda suknelė“ kiekvienos moters garderobe.
– Neseniai susilaukėte antro vaiko. Kaip klostosi jūsų gyvenimas užsienyje?
– Taip, susilaukiau berniuko, kuriam dabar 6 mėnesiai. Neseniai buvo ir jo krikštynos. Mano pagrindiniai draugai, vaiko tėtis ir bažnyčia, į kurią einu sekmadieniais, yra Londone, todėl nusprendėme jį krikštyti Anglijoje. Gyvenant svetur, natūraliai nutrūko daugybė ryšių su Lietuvoje gyvenančiais pažįstamais, tačiau tikros draugės išliko. Tokių turiu gal keturias, bet į sūnaus šventę atvyko viena.
– Kaip jūsų gyvenimą pakeitė vaikas? Tikriausiai įnešė neapsakomos laimės, bet ar spėjate su viskuo susitvarkyti?
– Tos mažos spindinčios akytės ir šypsena atperka nėštumo ir gimdymo skausmo košmarą. Aš labai labai myliu savo berniuką. Bet auginti kūdikį dvidešimtmetei yra lengviau nei būnant trisdešimt septynerių. Gerai, kad yra auklės (šypsosi).
– Galbūt ateityje planuojate susilaukti daugiau atžalų?
– Tikrai neplanuoju. Gana. Nėštumas man yra vienas sunkiausių gyvenimo periodų. O nėščios moters išsipūtęs kūnas man yra negražus. Suprantu, kad dėl mažo stebuklėlio besilaukianti turi tai iškentėti, tačiau man dviejų vaikų yra gana.
Nėštumas man yra vienas sunkiausių gyvenimo periodų. O nėščios moters išsipūtęs kūnas man yra negražus.
– Vienas dalykas neabejotinai nepasikeitė – tai jūsų nepriekaištingos formos. Kaip po gimdymo pavyko išlaikyti puikią figūrą, kokia jūsų paslaptis?
– Aš visada skaičiuoju kalorijas, kiekviena kartą, visur ir visada. Mielos moterys, netikėkite jokiais interviu, kuriuose 45 kilogramus sveriantis modelis pasakoja, ką mėgsta valgyti. Netikėkite ir lieknomis (perkarusiomis) draugėmis, kurios jus bandys įtikinėti, kad valgo, tai ir mėgsta. Realybė yra visai kitokia. Jos „lesa“ kaip žvirbliai, valgo tik viešai. Nėra jokios genetikos pas jokį žmogų. Yra tik slapukės ir nuoširdžios moterys.
– O kaip susipažinote su savo dabartiniu vyru?
– Mus supažindino draugė – Paryžiuje. Kartu esame daugiau nei šešerius metus. Apie savo vyrą nenoriu daug pasakoti. Mano vyras yra labai užsiėmęs žmogus.
– Juokaujama, kad moterys su vyresniu vyru pražysta, nes yra apdovanojamos dėmesiu. Ar galite tai patvirtinti?
– Mano vyras yra labai užsiėmęs žmogus. Nėra jam laiko tą dėmesį rodyti. Bet man jo užtenka. Aš turiu, ką veikti.
Mano vyras yra labai užsiėmęs žmogus. Nėra jam laiko tą dėmesį rodyti. Bet man jo užtenka.
– Turite seserį dvynę. Kokie jūsų santykiai, ar palaikote ryšį?
– Žinoma, kad palaikome ryšį. Kiekvieną dieną susiskambiname ir po daugybę kartų. Kai buvau populiari, prieš dešimtmetį, viskas buvo kitaip nei dabar. Nebuvo jokių socialinių tinklų, „selfių“. Žiūrint į šiandieninių žvaigždžių nuotraukas, jos visos gražios, nugludintos įvairių filtrų ir programėlių. Mano laikais viskas būdavo paprasčiau – fotografas nufotografuodavo per renginį su blizgančia nosimi, raudonu veidu, nesvarbu. Sudėdavo į redakcijos archyvą, o žurnalistai rašydami straipsnius naudodavo tą baisią nuotrauką.
Dabar žmonėms sekasi labiau. „Instagram“ jie gali patys kurti savo įvaizdį, kokį tik nori. Aišku, kad gerą! Tada žurnalistas „paima“ tas nuotraukas, naujienas ir perkelia į savo žiniasklaidos puslapį. Viskas vyksta kitaip, greičiau, lengviau.
– Gal ruošiatės artimiausiu metu atvykti į Lietuvą? Ar dažnai pavyksta atvykti pasisvečiuoti į gimtinę, aplankyti šeimą, draugus?
– Niekada neplanuoju, bet natūraliai atsiranda kokių nors reikalų, tada sėdu į lėktuvą ir porai naktų atskrendu. Ilgiau išbūti nepavyksta. Nežinau, kada dabar atvyksiu, gal rudenį.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Būti laimingai.
