„Visada atostogas planuojame paskutinę minutę. Ir dabar parašiau žmonai: pažiūrėk, ar yra laisvų nakvynių Slovakijoje, rado, išvažiavome. Visi laimės ieško toliausiai, o mums pakanka ir taip. Esu įsitikinęs – jei turi mažiau laiko ir daug pinigų – keliauji po Lietuvą, jeigu turi daugiau laiko ir mažiau pinigų – keliauji toliau“, – juokėsi Vitalijus.
O šįsyk laimės paieškos Cololo šeimą išsiuntė į Slovakiją, kur lankėsi pirmąsyk. Lankė ir ne kartą regėtą Lenkiją – svečiavosi Zakopanėje, kur maudėsi kalnų ežeruose, valgė sūrių pynes... Aplankė kalnynus ir Slokavijoje, ir liko labai maloniai nustebintas.
„Dar prieš dešimt metų mums, besilankant Zakopanėje, sakė, kad jokiu būdu nevažiuotume į Slovakiją, bet įsitikinau, kad Lenkijos kurortai per tiek laiko nė kiek nepatobulėjo, o Slovakijoje priešingai – tvarka ir kokybė labai nustebino. Beprotiškai daug vaikščiojome po kalnus, kojas net skaudėjo“, – sakė V.Cololo.
Aktyvios kelionės Vitalijaus Cololo šeimai nėra naujiena. Vasaros laikotarpiu jis savo laisvų dienų neįsivaizduoja be paspirtuko, riedlentės ir nardymo. „Vasarą Lietuvoje yra puiku. Bet nemeluosiu, mūsų pajūrį mėgstu tik tiek, kiek tenka svečiuotis su renginiais, kitu metu manęs ten neišvysite“, – pripažįsta Vitalijus.
Kelionės automobiliu – pačios geriausios
Po Europą Vitalijus Cololo su šeima keliavo automobiliu, o tokios išvykos tęsiasi jau kone du dešimtmečius. Pradėję keliauti, kai 17-metei dukrai Evitai tebuvo dveji, taip ir nesustojo. Juk, anot Vitalijaus, tik tokiu būdu – uždarytas savaitei tarp keturių sienų mažoje patalpoje – gali nuoširdžiai pabendrauti su šeima, išsikalbėti.
„Automobilyje jau niekur nepabėgsi, bendrauji, diskutuoji. Tad šeimyninis poilsis turi būti tik keliaujant automobiliu. Kur nori, ten sustoji, važiuojant žmona kavos įpila, dukra nuo galinės sėdynės sumuštinį perduoda – labai smagu. Važiuodami automobiliu juk netylime, kalbamės apie daugelį dalykų, juokaujame.
Tai yra vienas iš būdų bendrauti su šeima. O ir pats su savo tėvais ir broliu visą Tarybų Sąjungą taip esame išmaišę, tik automobilis buvo kitas – tada dardėjome su žiguliu“, – šypteli Vitalijus.
Ir nors kai kuriems, pagalvojus apie kelionę su šeima automobiliu, iš karto mintyse kuriasi vaizdinys apie barnius dėl tikslaus maršruto, skirtingų sustojimų grafikų ir t.t., Cololo šeimyna apsieina be didesnių konfliktų. Na, nebent moterys kiek ilgiau užsibūna parduotuvėse.
„Mūsų kelionės vadinasi „šopingo terapija“. Moteriškės skirtinguose miestuose apsilanko vietinių stilistų, gal ir nežinomų Europos mastu, parduotuvėse, tai aš irgi beveik visur lankausi. Bet vaikščiojimas negali užtrukti, nes pradedu niršti“, – juokiasi Vitalijus.
Kiekvienoje kelionėje privaloma ir pažintis su vietiniais gardėsiais. „Dar prieš dešimt metų iš draugo esu girdėjęs, koks skanus guliašas su virtu batonu (kniedliku – red.). Tai išbandžiau. Ne, ne, žinokite nėra taip blogai, kaip galvojate (Vitalijus sureagavo į telefone pasigirdusį fee). Tokius patiekalus yra būtina paragauti. Pavyzdžiui, Lenkijoje skanavome žąsies kraujo sriubos, sūrių pynės, kalnų mocarelos, medaus gėrimo“, – vardija pašnekovas.
Vitalijus Cololo juokiasi, kad kelionėse neskuba trauktis fotoaparato, tačiau niekada nepraleidžia progos įamžinti smagių netikėtumų. „Arba kai pavyksta žmoną pričiupti. Ji labai bijo aukščio, tad slidinėjant Lenkijoje, kai teko leistis keltu žemyn, jos išraiškos buvo neapsakomos.
Ir nors keliauti patinka daug, Vitalijus šalių skaičiaus neskaičiuoja. Nėra iš tų, kur kiekvieną kartą lanko vis kitą kraštą, kad tik galėtų savo žemėlapyje nauja vėliavėle lankytą kraštą pasižymėti.
„Mėgstu keliauti ten, kur man patinka. Šešis kartus buvau Kretoje ir dar tikrai ten važiuosiu. Galėčiau keliauti kitur, bet kam rizikuoti savo laiku, kai gali keliauti ten, kur yra patikrinta. Aš turiu savo skonį ir nesiruošiu sekti pas kitus. Priešingai, mėgstu daryti kitaip negu visi“, – sako jis.
Iš kelionių – su sriubiniais šaukštais
Visgi išpešti atsakymą, ką Vitalijus Cololo mėgsta tradiciškai atsivežti iš svečios šalies, nebuvo lengva. Mat lauktuvės – su kriminaliniu prieskoniu.
„Vagiu šaukštus, – sako jis. – Sriubinius.“
Žinoma, dažniausiai Vitalijus už lauktuves stengiasi susimokėti, bet neslepia, kad yra tekę ir paslapčiomis kišti į kišenę. „Anksčiau veždavausi gražius bokalus, dabar – sriubinius šaukštus. Bet tai nėra paprasti parduotuviniai šaukštai, tokių man nereikia. Aš ieškau išskirtinių. O savo kolekcijoje turiu apvalių, su įdubimais, pailgų, mažesnių, didesnių. Iš Maldyvų vieno restorano labai unikalų šaukštą atsivežiau“, – juokiasi.
Iš Libano atsivežė irgi originalų – itin mažą. „Per pusę pasaulio kišenėje vežiausi šaukštą“, – juokiasi Vitalijus.
Šiuo metu kolekcijoje turi 7–8 šaukštus iš skirtingų šalių.
„Aš ir šiaip dažnai perku šaukštus. Pavyzdžiui, barščius aš valgau tik su mediniu šaukštu. Tai prieini prie savo spintelės, atsiradai ir sakai: na, draugai, kuriuo šiandien. Bet aš tuos paimtus galiu grąžinti“, – pokalbio pabaigoje priduria V.Cololo.
TAIP PAT SKAITYKITE: V.Cololo švenčia 43-iąjį gimtadienį: „Kuo daugiau šypsokitės – tai adrenalinas ir vitaminas C“
