Minioje vyrą ir tėtį palaikė jo žmona Vaida Grikšaitė-Česnauskienė, vaikai – 10-metis Deividas, 7-erių Rojus ir birželio pabaigoje pirmąjį gimtadienį paminėjusi dukra Ema.
Ilgametis Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės ir „Trakų“ narys D.Česnauskis dar prieš keletą metų buvo sau pažadėjęs – savo, kaip profesionalaus futbolininko, karjerą jis baigs sulaukęs 37-erių arba tuomet, kai... bus pastatytas Nacionalinis stadionas. Pastarojo statybos užtruko, tačiau birželio 30-ąją 37-metį atšventęs D.Česnauskis šį šeštadienį padėjo tašką – Lietuvos futbolo federacijos stadione šeštadienį vyko paskutinės jo rungtynės.
„Mūsų šeimai ši diena nėra šventė. Ir nors tai dar ne visai paskutinės rungtynės – dar vienos Deivido lauks išvykoje, tačiau šios – paskutinės Vilniuje – šis atsisveikinimas gana skausmingas ir sentimentalus. Ruošėmės jam iš anksto, tačiau, kaip ir su bet kuo kitu gyvenime – išsiskirti sunku, palikti aikštelę sunku, liūdna, kad baigėsi šis etapas, nors ir prieš akis laukia kitas“, – 15min kalbėjo futbolininko žmona V.Grikšaitė-Česnauskienė.
Tokį sprendimą Deividas priėmė ne per vieną naktį, todėl šiam žingsniui ilgai ruošėsi, o, pasak V.Grikšaitės-Česnauskienės, paskutinėmis dienomis prieš rungtynes itin jaudinosi – esą tapo ramus, tačiau paskendęs apmąstymuose.
„Vyras supranta, kad čia – svarbaus gyvenimo lapo užvertimas, tačiau kai vienos durys užsidaro, atsidaro kitos. Jis nesiruošia atitolti nuo futbolo, tačiau dar nežinome, kaip viskas dėliosis. Bet kokiu atveju, sūnūs intensyviai lanko futbolo treniruotes, domisi šiuo sportu, visa šeima gyvena futbolu ir tai neišvengiama“, – juokėsi ji.
O berniukai, kaip pati sako, jau dabar sako norintys eiti tėčio pėdomis – tiek Deividas, tiek Rojus svajoja apie profesionalaus futbolininko karjerą.
„Deividas yra pasakęs, kad vaikų nesistengs įtraukti į futbolą, vis pabrėždavo, kad jie turi norėti patys, patys degti iš vidaus, turi patys atrasti savo kelią. Ir nors berniukai skirtingi – vidurinysis turi stiprią kovotojo dvasią, vyresnėlis – kiek ramesnis – abu tiesiog gyvena futbolu: kartu renkasi „bucus“, kartu visas rungtynes stebi“, – kalbėjo V.Grikšaitė-Česnauskienė.
Aistra futbolui jau nuo mažų dienų užsikrėtė ir mažoji Ema, ji esą jau dabar labiau nei mamos aukštakulniais domisi tėčio ir brolių futbolo bateliais, broliams nematant iš jų spintos bando nugvelbti sportinius marškinėlius.
„Visos šeimos įsitraukimas – labai stiprus. Aš niekuomet nesidomėjau kokia nors konkrečia sporto šaka, o futbolu juo labiau, tačiau iki susipažinau su Deividu. Ir, žinoma, jis mane paskatino, tapau jo veiklos archyvare, ėmiau kaupti viską, kas su juo susiję. O šiandien džiaugiuosi, kad futbolo dėka, mes dar daugiau laiko praleidžiame su šeima – ar vyro rungtynės, ar vaikų, esam visi kartu“, – sakė V.Grikšaitė-Česnauskienė.
Todėl, pasak pašnekovės, paskutinių rungtynių diena – svarbus įvykis visiems. „Deividas karjerą pradėjo būdamas 15 metų, jis jau 22 metus profesionaliame sporte, išties nemažai. Per tuos metus jis daug keliavo: pradėjo nuo Kuršėnų, tuomet išvyko žaisti į Panevėžį, vėliau – Rusiją, Škotiją, Kretą, Graikiją, Azerbaidžaną ir galiausiai grįžo į Lietuvą. Tačiau kaip ir buvo pasižadėjęs – sportininko karjerą jis norėjo užbaigti būdamas 37-erių ir norėjo užbaigti garbingai. Tą ir padarė“, – 15min pasakojo V.Grikšaitė-Česnauskienė.
„Visų trijų vaikų susilaukiau vasarą. Vyresnėlis gimė liepos 23-iąją, vidurinysis – liepos 1-ąją, o Ema – birželio 27-ąją. O tuomet futbole – pats darbymetis. Visi gimdymai buvo be vyro šalia, skambinau jam, sakau, Deividai, man jau sąrėmiai, gimdau. Kai gimė pirmas vaikas, jis atskubėjo iš Edinburgo, kai antras – iš Azerbaidžano, o kai Ema – iš Trakų“, – prisiminė ji.
Tačiau visi vaikai dabar – didžiausi tėčio gerbėjai. Maža to, Deivido kontraktai užsienio šalyse pripratino juos prie kelionių. Nors ir šiandien Vaida sako, kad nesvarbu, kur Deividas žaistų, kur dirbtų ir ką beveiktų – svarbiausia, kad jis būtų su visa šeima.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tris vaikus auginantys Česnauskiai: apie laisvalaikį, futbolą ir laiką sau
