Šį šeštadienį pasirodysiančioje TV3 laidoje „Amžius – ne riba“ V.Mičiulienė atskleidė, kuo ypatingas šis gyvenimo etapas, ir savo pavyzdžiu griovė stereotipus apie vyresnio amžiaus žmones, rašoma pranešime spaudai.
Energija trykštančiai V.Mičiulienei, rodos, niekada netrūko veiklos – nuo vaidybos, dėstymo iki vadovavimo dramos kolektyvams, renginių vedimo. Netrūksta jos ir šiandien. Tik dabar nebėra tokio lėkimo – mintys labiau užimtos pasaulio stebėjimu ir jo atspindėjimu rašant. Violeta kelerius metus rašo tinklaraštį „ViPirmadienis“ ir jame dalijasi įvairiomis gyvenimo įžvalgomis.
„Atrodo, kad kažkas iš aukščiau man kaip „bonusą“ suteikė naujų galimybių – leido atrasti save kitoje plotmėje ir net nereikėjo niekur eiti iš namų. Visada norėjau rašyti, bet maniau, kad tam reikia pašaukimo. Be to, dabar rašo, kas netingi, tik skaitančių nėra“, – laidoje sakė Violeta.
Pradėjusi kelti tekstus į socialinį tinklą, savo nuostabai, aktorė sulaukė didžiulio susidomėjimo ir paskatinimo. Gebėjimas įžvelgti žmonėms bendrus dalykus, įdomiai ir paveikiai rašyti jai leido tapti viena populiariausių Lietuvos tinklaraštininkių – socialiniame tinkle „Facebook“ ji turi net 70 tūkstančių sekėjų.
„Stebiu pasaulį ir rašau tai, ką matau. Ir staiga atsitinka keistas dalykas: žmonės nustemba, kad šalia yra tokių pat žmonių, matančių pasaulį taip pat. Jie mano tekstuose atranda save“, – pasakojo Violeta.
Temų idėjos moteriai kyla spontaniškai, o sukaupta gyvenimo patirtis leidžia iš kone kiekvieno nutikimo išrutulioti pasakojimą. Anot V.Mičiulienės, pavadinimas „ViPirmadienis“ pasirinktas tikslingai:
„Pirmadienis – ta savaitės diena, kai reikia kažką pradėti iš naujo, o nauja pradžia visada yra sudėtinga. Pirmadieniais savo tekstais padedu žmonėms atidaryti duris į naują pradžią, naują savaitę ir suteikiu tikėjimo, kad viskas bus gerai.“
V.Mičiulienė šiandien gyvenimo siunčiamoms galimybėms drąsiai sako „taip“ ir kitiems įrodo, kad amžius – ne riba mokytis, tobulėti, siekti savo tikslų ir būti laimingam. Vis dėlto prisipažįsta, kad jaunystėje buvo kitaip – ją kaustė baimė.
„Seniau bijodavau, neleidau sau klysti, o jeigu suklysdavau, negalėdavau to atleisti ir pripažinti. Tik dabar suvokiu, kad baimė mus kausto, įkalina. Ir kai ateina toks amžius, nieko nebebijai prarasti, – laidoje sakė aktorė. – Aš labiausiai mėgstu vaikus ir senolius. Kodėl? Vaikai dar nemeluoja, o senoliai jau nebemeluoja.“
Nustojusi save stabdyti mintimi „Ką žmonės pasakys?“, Violeta prieš dvejus metus vėl tapo studente – įstojo į Klaipėdos universitetą mokytis teatrologijos. Ir jai sekėsi puikiai. Sako, pirmąkart gyvenime pajutusi malonumą mokytis dėl savęs. Šiemet magistro diplomą atsiėmusi aktorė laidoje prisiminė ir linksmą nutikimą studijų pradžioje.
Bene svarbiausia, ką Violetai davė pastarieji keleri metai – savo paskirties supratimas. „Visai neseniai supratau savo paskirtį. Aš nei artistė, nei režisierė, nei rašytoja. Aš esu žmogus, kuris privalo kitiems duoti viltį. Man tai patinka“, – atviravo žinoma moteris.
