V.Rumšas ilgą laiką nenorėjo atvirai kalbėti apie iširusią santuoką, vis atidėliojo susitikimą su LŽ žurnaliste, bet galiausiai sutiko papasakoti, kokios priežastys lėmė, kad jis vėl – vienas. Sužinojome, jog aktoriaus gyvenimas po skyrybų nesugriuvo. Vėl teko priprasti prie viengungiškos buities ir mėgavimosi laisvo vyro statusu. Tiesa, tokia padėtis pridaro ir bėdos. Pastaruoju metu žiniasklaida nuolat skalambija apie jo romaną su besiskiriančia Asta Valentaite-Pinkevičiene. V.Rumšui tokios kalbos keistos, mat Asta jam – tik draugė, su kuria kartais dirba prie bendrų projektų. Praėjusį rudenį jiedu rengė amerikiečių dizainerio Tomo Fordo kolekcijos pristatymą „Vilniaus vartuose“. Tuomet Vytautas įkūnijo Džeimsą Bondą, o Asta – jo merginą. Apkalbų pradžiai užteko tokių romantiškų vaidmenų. Aktorius juokiasi, kad jį nuolat superša su moterimis, su kuriomis jis bendrauja prie kavos puodelio, veda renginius ar tiesiog drauge apsilanko vakarėlyje. „Keista, kad mane ir Astą taip apkalba. Visiškas absurdas skleisti tokias nesąmones. Kažkas tikriausiai neturi daugiau ką veikti. Dar nežinome, kas gandus paskleidė ir kam jie būtų naudingi. Tačiau jei išsiaiškinčiau, kas taip pasielgė, su tuo žmogumi lauktų rimtas pokalbis“, – pasipiktinęs V.Rumšas.
Šiuo metu V.Rumšas sėkmingai veda renginius, vaidina Nacionaliniame dramos teatre ir Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Su draugais aktyviai leidžia laisvalaikį. Žiemą jis buvo išvykęs slidinėti į kalnus. Vasarą planuoja išmokti valdyti banglentę su aitvaru.
Pastaruoju metu žiniasklaida nuolat skalambija apie jo romaną su besiskiriančia Asta Valentaite-Pinkevičiene.
Prie butelio vyno
Jus supa nemažai draugų, pažįstamų. Tačiau kažin ar bendravimas per viešus vakarėlius yra tikras...
Lankausi ne visuose vakarėliuose. Einu tuomet, kai nujaučiu, kad bus gera kompanija ar įdomi programa. Nėra ko ten daugiau lakstyti. Iš viso senokai ir buvau. Tikras bendravimas būna prie butelio vyno trečią valandą nakties virtuvėje. Vakarėliuose vyksta kultūringas pokalbio palaikymas, verslas, reklama.
Kaip aktoriai sutaria tarpusavyje? Ar konkuruoja?
Mūsų trupė artimai bendrauja. Vienas su kitu praleidžiame daugiau laiko nei su sutuoktiniais. Kad būtų konkurencija, reikia didelių pinigų, dėl kurių būtų verta rungtyniauti. O dabar, jei nėra asmeninio konflikto, kažin ar kas nors pešis. Kolegos vieni kitų atžvilgiu geranoriški.
Kas vyksta po spektaklių užkulisiuose?
Po spektaklių visi išsilaksto namo ilsėtis, juk darbas baigiasi vėlų vakarą. Išsenki tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Mums, kaip ir kitiems žmonėms, nesinori ilgiau sėdėti darbe. Kai komandos narys švenčia gimtadienį ar vyksta premjera, susirenkame pabūti drauge.
Aplinka neįkvepia kurti santuokos
Rudenį išsiskyrėte, ar sėkmingai su žmona pasidalijote draugus?
Taip, mano draugų būrys buvo gerokai didesnis nei žmonos. Jis ir išliko.
Nesmagu dėl skyrybų...
Aišku, skyrybos nuliūdina. Šlykštus dalykas. Nėra tokio žmogaus, kuris eidamas prie altoriaus galvoja, kaip pasirašinės skyrybų dokumentus. Tai darai tikrai ne su šypsena veide. Nebent žmona būtų visiškai išprotėjusi ir neduotų laisvės. Su Gintare susipažinome dar mokykloje, greitai „susicementavome“, nespėjome išsilakstyti... Dabar gyvenimas vėl gražus. Žiaurumas ir grožis visada šalia.
Dar tikite meile?
Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad dabartiniame pasaulyje rasti antrąją pusę darosi nebeįmanoma. Jei vyras su moterimi nori būti laimingi, jie turi būti smarkiai izoliuoti nuo aplinkos, tarpusavio ryšį slėpti po devyniais užraktais. Kalbu ne vien apie žinomus asmenis, kiekvienas turi saugoti savo laimę nuo darbų, kitų žmonių. Dabar visi labai išviešėję. Tarpusavio ryšys tapęs vieša deklaracija.
Kalbate pesimistiškai...
Taip, pesimistiškai vertinu santykius. Kiek tenka matyti aplinkui, kiek žinau, visa tai tikrai nepavadinčiau įkvepiančiais santuokiniais peizažais ir portretais. Žinoma, sunku kalbėti apie santykius dar negulint mirties prieangyje. Vienas mano bandymas gyventi su mylimu žmogumi baigėsi skyrybomis, kito ateitis nežinoma. Tik senatvėje galbūt galėsiu pasakyti, kas yra santuoka, kokia ji, kas teisinga, o kas ne. Kartais žmonės, gyvenantys ne santuokoje, būna daug laimingesni nei susaistyti ryšių.
Susituokęs nebūtumėte tikras dėl savęs ar dėl kito žmogaus?
Abejonė abipusė. Nežinia, ką kiekvienas gali iškrėsti. Dabar – vertybių perkainojimo metas. Žmonės deklaruoja, kad be meilės negali gyventi, kad tai – gražiausias jausmas pasaulyje. Gražiausias tai gražiausias, bet turi ir šalutinį poveikį. Dėl meilės, kaip ir dėl vaistų, nepageidaujamo poveikio reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Žala kartais būna tokia, kad imi mąstyti, ar iš viso verta vartoti tokius meilės vaistus.
Aktorius juokiasi, kad jį nuolat superša su moterimis, su kuriomis jis bendrauja prie kavos puodelio, veda renginius ar tiesiog drauge apsilanko vakarėlyje.
Prie finišo tiesiosios
Ar bendraujate su buvusia žmona Gintare? Po skyrybų likote draugai, pažįstami?
Susiskambiname. Žinoma, nesame tokie draugai, kurių niekas neišskirs. Kiekvienas pasukome savais keliais. Abu esame užsiėmę. Manau, į naudą, kad mūsų gyvenimai išsiskyrė.
Nesusipykote?
Na, kaip... Pykdavomės anksčiau, dabar nebėra dėl ko. Santuokos pabaigoje, prie finišo tiesiosios, buvo nekas, dėl visko pešėmės. Žinoma, per devynerius kartu praleistus metus buvo ir gražių dalykų. Deja, saugikliai iššaudė, neišlaikėme išbandymo.
Uždirba kaip valytojai
Jūsų asmeniniame gyvenime vyksta pokyčiai. Gal laukia ir profesinių pasikeitimų? Gal nusivylėte aktoriaus profesijos pasirinkimu?
Čia kaip dėl advokatų. Daugelis jų renkasi šią specialybę tikriausiai norėdami ginti tiesą, tačiau abejoju, ar toks mąstymas po kelerių metų nepasikeičia. Ateina laikas, kai pervertini bet kokią karjerą. Lygiai tas pat ir teatre: kartais juo nusivili, kartais džiaugiesi. Jis be tavęs išgyvens visada, o tu be jo? Kažin... Mąstai, kaip elgtis su teatru, kaip su juo sugyventi. Ką aukoti dėl jo ir ko ne.
Aišku, kad viskas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio stojant į akademiją. Vienaip ar kitaip, gyventi reikia, bet vaidinant vien teatre tai neįmanoma. Aktoriai gauna mažesnes algas nei administracijos ar scenos darbuotojai. Esame atlyginimų lentelės apačioje, kažkur šalia valytojų. Kasdien turi mąstyti, kaip pasirūpinti savo gerove. Niekada nežinai, kokio dydžio algą gausi, nes ji nėra nuolatinė. Kas mėnesį - staigmena: "Ooo, šįkart 1100 litų!" Dabar aktoriams teatras ne darbas, o pomėgis.
Vaidinate keliose pjesėse. Tikriausiai sudėtinga.
Dabar vaidinu 4-5 spektakliuose. Tai nedaug. Yra žmonių, kurie vienu metu turi 10-12 vaidmenų. Tai didelis krūvis, daug darbo, bet kiekvienas aktorius džiaugiasi jo turėdamas.
Ant gamyklos stogo
Kokių teko imtis darbų, nesusijusių su profesija?
Kasiau sniegą nuo gamyklos stogo, bet tai – ne darbas, o uždarbis. Ko tik žmogus nedarai... Ir modeliu dirbau, šiokia tokia vadyba užsiėmiau, verčiau iš anglų į lietuvių kalbą ir priešingai. Noriu dirbti ir uždirbti.
Tikriausiai ne visus darbus išvardytumėte gyvenimo aprašyme. Dėl ko „sarmata“?
Kiekvienas mūsų dirbome tokių darbų, apie kuriuos mielai nutylėtume. Visi esame klydę ir paslydę.
Ne „sarmata“, bet labai gaila dėl „Brolių“ serialo. Buvo gražių kalbų, o paaiškėjo kitokia realybė. Susirinko stipri aktorių komanda. Jei tik kūrėjai būtų stengęsi viską kokybiškiau atlikti... Gaila, kad pats dalyvavau ir nudegiau. Tiesa ta, jog greito pelno siekis kaipmat išsenka. Man atrodo, geriau iš pradžių mažiau uždirbti, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai gali būti kur kas naudingiau. Šiandien televizija dar nesuteikia pakankamai galimybių aktoriui pasireikšti, nėra iššūkių. Tikiu, kad ateityje bus projektų, apie kuriuos galėsime drąsiai sakyti: „Taip, tai pagaminta Lietuvoje. Taip, ten aš vaidinu.“ Dabar didžioji dalis aktorių su gailesčiu turi prisipažinti, kad nėra patenkinti tuo, ką daro.
Norėtų dirbti su N.Michalkovu
Ar su tėčiu dirbti lengva?
Tai nėra kančia. Gali kitaip bendrauti nei su kitais vyresnės kartos aktoriais, kurių nepažįsti. Labiau atsipalaiduoji ir leidi sau daugiau improvizuoti, gali numatyti artimojo reakciją, lengviau partneriauji. Kita vertus, sunkiau, nes tenka atsiriboti nuo mus siejančių santykių. Mudu vienas kito nekritikuojame, bet labai taikliai ir objektyviai vertiname.
Tėtis nenorėjo, kad rinktumėtės aktoriaus kelią.
Jis puikiai žinojo, kokia tai duona. Sakė, jog esu „durnas“, kad siekiu tokios profesijos.
Ką norėtumėte veikti, jei nebūtumėte aktorius?
Galėčiau režisuoti, kurti filmus. Man patinka iššūkiai. Galbūt kurčiau savo verslą. Tiesą pasakius, taip ir reikėtų daryti, nes kaip teatro aktoriui išėjus į pensiją nepavyks pailsėti. Galiu drąsiai sakyti, kad valstybė nesirūpina savo kultūros nešėjais, kai jiems to labiausiai reikia, ir nepasirūpins. Man gėda dėl tokios valstybės politikos.
Galbūt imsite dainuoti – juk prieš porą metų dalyvavote „Žvaigždžių duetuose“?
Ačiū, daugiau nebenoriu. Man užtenka dainuoti vonioje, su draugais ir miške. Gyvai dainuodamas patiriu pernelyg daug streso. Spektaklyje užmiršęs žodį gali jį pataisyti kitu – žiūrovas net nepastebi. Kai nusidainuoji, ir pats supranti, ir žiūrovas.
Kai kurie mūsų aktoriai pasuka į Rusijos kino industriją. Ten ir galimybių daugiau.
Rytuose nemaža mėsmalė. Ir ten prikepama daug nekokybiškų produktų. Tačiau jei pakviestų Nikita Michalkovas – net kalbos nebūtų. Fantastika. Ne dėl pinigų, bet dėl galimybės dirbti su tokiu režisieriumi, stebėti visos komandos darbą ir mokytis.
Kinas žavėjo nuo vaikystės. Daugelis aktorių nemažai atiduotų, kad galėtų vaidinti kine. Aš – vienas jų.
