Pernai rugpjūtį ji pas vyrą išvyko kartu su vos metukų sūneliu Deividu. „Pirma savaitė buvo puiki, antra – taip pat, o paskui supratau, kad trūksta veiklos. Tiesa, vis galvojau apie mokslus: vasarą pradėjau mokytis tarptautinės komunikacijos nuotolinių studijų magistrantūroje. Kita vertus, nuo ryto tenka lakstyti paskui sūnų, kuris labai aktyvus, o auklės neturime. Kai apie dešimtą valandą vakaro jis užmiega, galiu laiką skirti sau, tik jėgų jau nelabai būna likę. Bet mane vis tiek buvo apėmęs „namų depresijos“ sindromas (juokiasi). Deividas vis pristabdo: džiaukis tuo, ką dabar turi, ir nesuk galvos dėl to, ko dar norėtum“, – apie naują gyvenimo etapą pasakoja Vaida. Šeima įsikūrė Kretos sostinės Herakliono priemiestyje, iš ten iki centro važiuoti tereikia penkiolika minučių. Neseniai pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas yra ant kalno, todėl puikiai matyti jūra. Iki jos galima nueiti ir pėstute, tačiau leistis nuo kalno, o juolab paskui į jį pakilti – sunkoka. Todėl paprastai į paplūdimį važiuojama automobiliu.
Bendrauti mėgstanti Vaida netruko susipažinti su kaimynais. Artimiausi – pensininkų šeima iš Graikijos. Kretoje su dukromis ir jų vaikais jie leidžia vasaras. „Vietiniai labai nori bendrauti, tačiau tas bendravimas yra toks artimas, beveik nenutrūkstantis, kad nuo jo gali ir pavargti. Ten įprasta kiekvieną kartą išėjus iš namo sveikintis su kiekvienu kaimynu. Nesvarbu, tai bus pirmas ar dešimtas kartas per dieną. Žodžiu, jokio privatumo. Vieną rytą išėjau iš namų, o prie durų padėta vynuogių. Kaimynai turi vynuogyną, todėl nusprendė pavaišinti. Kitą kartą aptikau ąsotį vyno“, – graikų svetingumu stebisi Vaida.
Dabar Lietuvoje ilgiau ją sulaiko tik studijos. Jeigu ne jos, visa šeima būtų Kretoje, kur dabar apie aštuoniolika-dvidešimt laipsnių šilumos. „Užtai sūnelis primą kartą pamatė sniegą! Kadangi mama pasinėrusi į mokslus, Deividuką visą mėnesį mielai prižiūrėjo mano tėvai. Jiems tai – tikras džiaugsmas. Tėvų dėka galėjau rimtai atsidėti sesijai. Sunkoka po trejų metų pertraukos vėl kibti į mokslus. Kaip tikra studentė darbus vis atidėdavau, kol likdavo paskutinė naktis. Tris rašto darbus iš Kretos siunčiau iki vidurnakčio likus lygiai vienai minutei. Pagal nuotolinių studijų tvarką tai padaryti reikia būtent iki dvyliktos valandos nakties. Su kompiuteriais juk nesusitarsi, reikia viską daryti minučių tikslumu (juokiasi). Tačiau sau pasižadėjau, kad antrą semestrą būsiu geresnė ir darbus atliksiu anksčiau“, – pasakoja Vaida ir netikėtai prisipažįsta, kad šios studijos nebus paskutinės. Ji dar galvoja apie renginių organizavimo mokslus.
Kol kas Česnauskių šeima mano, kad Kretoje bus ilgėliau, nei planavo prieš metus. Deividui puikiai sekasi „Ergotelio“ klube, ten jis vertinamas, komandos atmosfera draugiška, todėl gali būti, kad liks dar porą ar trejetą sezonų. Tai turėtų išsispręsti iki vasario vidurio. „Jeigu liksime, galvosime apie antrą atžalą. Kai yra tokios puikios sąlygos, vaikus auginti – tikrų tikriausias gėris“, – pripažįsta pašnekovė. Futbolas toje šalyje yra populiariausia sporto šaka. Vietiniai gerbia ir myli futbolininkus, rodo jiems palankumą. Jeigu į rungtynes Vaida eina su mažuoju Deividu, šis sulaukia ne mažiau dėmesio nei tėtis.
„Vienų bičiulių anglų paprašiau, kad parodytų vietos turgelius. Ten jie kasdien būna vis kitoje vietoje. Porą kartų per savaitę važiuoju nusipirkti šviežių daržovių, vaisių, mėsos ir žuvų. Mes – ekologiško gyvenimo būdo propaguotojai, todėl stengiamės valgyti tai, kas šviežia, užauginta vietos ūkininkų. Išmokau žuvis troškinti garuose arba folijoje. Sūnus jau įprato valgyti jūrų gėrybes. Taip pat sužinojome, kur yra geriausi restoranai. Jų nereikia ieškoti Herakliono centre, o važiuoti už miesto. Tris keturis kartus per savaitę traukiame vakarieniauti į kurią nors pamėgtą vietą. Vasarą Kretoje galima rasti daug skanių žuvų, jų sugauna čia gyvenantys žvejai. Vietiniai visada užsisako graikiškų salotų, jūrų gėrybių užkandžių, o paskui pereina prie pagrindinio mėsos arba žuvies patiekalo. Ir visą laiką gurkšnoja vietos vyną lyg vandenį. Pabaigoje atnešama rakijos, o prie jos – didžiulė lėkštė šviežutėlių vaisių. Tiesa, žiemą pasiūloma ir pyragaičių. Daugelis atvykėlių stebisi, kaip per visą vakarienę gurkšnoję alkoholio žmonės sėda prie vairo. Paprastai. Ten policija be priežasties automobilių nestabdo. Jeigu nutinka autoįvykis, tada vairuotojas turi bėdų“, – šypteli Vaida ir pripažįsta, kad Kretoje vairuotojai labai nedrausmingi, bet tenka derintis prie salos papročių.
Paklausta, kaip sūnui sekasi bendrauti su vietos vaikais, Vaida juokiasi: jis turbūt pradės kalbėti iškart trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir graikų. „Deividas labai socialus vaikas, todėl vargo su juo neturime. Nuo pavasario ketiname jį leisti į darželį. Anksčiau nenorėjome dėl kiaulių gripo, dėl kurio buvo kilęs didžiulis ažiotažas. Visoje Graikijoje skiepai nuo jo dalijami nemokamai. Tačiau mes nesiskiepijome. Deividas vienintelis iš visos komandos jų atsisakė. Esame prieš bet kokius skiepus. Kol kas mažasis nesirgo, o idealių sąlygų jam niekada nebuvome sudarę. Vasarą jis beveik neišlipo iš jūros. Stengiamės grūdinti. Jeigu per šią šaltą žiemą nesusirgs, bus solidus argumentas, kad auginame jį tinkamai“, – šypsosi Vaida.
