Įprastai tolimas, egzotiškas šalis atostogoms besirenkanti V.Skaisgirė šįkart poilsiavo netradiciškai: visą savaitę skyrė keliavimui po Europos valstybes. Ir keliavo ji ne bet kaip, bet automobiliu. Drauge su ja į kelią leidosi ir šeimos vyrai – Rolandas ir mažasis Atas.
Per savaitę Skaisgirių šeimyna spėjo aplankyti daug: Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Prancūziją. Anksčiau Skaisgiriai taip dar niekad nekeliavo.
„Automobiliu tiek daug dar niekad nesu apvažiavusi. O dabar štai, ėmė ir šovė mintis. Tiesą sakant, tai sugalvojo mano vyras... Pačiai man dabar labai intensyvus laikotarpis, taigi asmeniškai nieko neplanavau. Tai Rolandas viską sudėliojo – kreipėsi į savo draugą, kelionių organizatorių Liną Zarecką-Chorą, ir suplanavo. Man beliko sukrauti daiktus ir... keliauti“, – Žmonės.lt pasakojo V.Skaisgirė.
Ji džiaugiasi, kad savaitė buvo išties turininga: juk ir su šeima pabuvo, ir pasaulio pamatė. „Puikiai praleidome laiką. Labai džiaugiuosi, kad ir mažąjį pasiėmėme kartu, nors pradžioje dvejojau, ar jis ištvers tokią ilgą kelionę automobiliu. Tačiau buvo smagu, linksma. Dabar Ato amžius toks, kad jam jau kyla klausimai „kada, kaip, kodėl, kur“. Pačiai buvo proga pasidomėti plačiau, taip pat prisiminti kiek pamirštas istorijos pamokas, kad tik jam atsakyčiau. Buvau sūnaus kelionės gidė. Neišbandėme perdėm ekstremalių dalykų. Miestuose stengėmės apžiūrėti žymiausias vietas, taip pat rasti laiko atsipalaidavimui – ir pailsėjome, ir pasimaudėme, ir pasideginome“, – šypsosi.
Tačiau automobiliu nuvažiuoti šitiek juk gali ir išvarginti... „Aišku, kartais tas kelias atsibosdavo. Bet viskas buvo protingai sudėliota: sustodavome, pasivaikščiodavome, pailsėdavome, įsikurdavome viešbutyje, vėliau keliaudavome toliau. Tiesą sakant, vienoje vietoje praleidome vos po vieną naktį. Bet to pakako: pamatėme viską, ką norėjome“, – sakė V.Skaisgirė.
Kas kelionėje jai pasirodė įsimintiniausia? „Kuo daugiau keliauju, tuo geriau suprantu, kad kiekviena šalis, kiekvienas miestas turi savų įdomybių. Kažką išskirti nėra lengva. Matyt, ir tas amžius praėjo, kada įspūdį keldavo didžiausias blizgesys. Dabar iš visų vietų pasiimi kažką sau ir stengiesi atsiminti. Geriausia kelionėje, matyt, buvo mūsų nuotaika. Ačiū Dievui, atitrūkau nuo darbų, nors kompiuterį į kelionę ir vežiausi. Bet prie jo prisėdau ne daug – tikrai pailsėjau. O dabar galiu tęsti darbus“, – šypsosi ji.
