Sausio 4-ąją Atui Skaisgirui sukako 9-eri. Gimtadienį berniukas pradėjo švęsti dar gerokai prieš tikrąją dieną – su tėčiu Rolandu Skaisgiriu vyko į kelionę, bet gimimo dieną grįžo namo, kur jo laukė išsiilgusi ir dovanas paruošusi mama Vaida Skaisgirė. Televizijos prodiuserė portalui Žmonės.lt pasakoja, kad sūnų pasveikino ir gimtadienį simboliškai paminėjo iškart jam grįžus.
„Buvo labai gera, nes susidėjo ilgesys, džiaugsmas vėl susitikus ir šventinė nuotaika. Gaila, kad nebuvo daugiau laiko – sugrįžus po švenčių maratono, darbas darbą veja, bet bandau viską suderinti“, – sako Vaida ir priduria, kad daugiau laiko vienas kitam skirs vakare. – „Eisime į kiną, skaniai pavalgysime ir tiesiog pabūsime kartu. Na, bet Atas – labai komunikabilus vaikas, tad dar kitą savaitgalį rengsime šventę ir su draugais“.
V.Skaisgirė pasakoja, kad Atas 9-ojo gimtadienio proga sugalvojo daug įvairių ir įdomių norų, kurie nebuvo labai dideli, brangūs ir materialūs. Moteris džiaugiasi, kad sūnaus svajonės daugiausiai susijusios su jo interesų lauku ir siekiu dominančius dalykus pažinti iš įvairių rakursų. Šiuo metu Atas turi kelias dideles aistras.
„Tai – krepšinis, Miuncheno „Bayern“ futbolo klubas, serialas „Squid game“, žaidimas „Roblox“ ir dar keli dalykai. Dovanas renku atsižvelgdama į tai, kuo sūnus žavisi. Smagu, kad jis nėra iš tų vaikų, kurie įninka į telefoną ar kompiuterį ir pamiršta realybę – jam viską norisi išbandyti tikrame gyvenime. Šiemet Atas gavo kone tris maišus dovanų, bet visus metus jis buvo labai geras ir tikrai to nusipelnė“, – portalui Žmonės.lt sako Vaida.
V.Skaisgirė pasakoja, kad gautos dovanos sūnui sukėlė labai didelį džiaugsmą ir priduria, kad nors daugelis žmonių lepinimą vertina nekaip, ji pati turi kitokią nuomonę.
„Norą lepinti paveldėjau iš savo mamos – aš pati vaikystėje augau apsupta tėvų dėmesio, švelnumu, man netrūko bendravimo ir jų noro mane džiuginti bei kažkuo nustebinti. Pamaloninti vaikus labai nesunku dovanojant daiktus, kurie juos žavi“, – įtikinusi ji.
Deja, Atui ne visos dovanos patiko vienodai. Kiek mažiau džiaugsmo suteikė knygos, kurias, kaip tikina Vaida, berniukas vis vien skaitys – išugdytas įprotis kasdien perskaityti po 15-20 puslapių neleidžia pamiršti literatūros.
Moteris pasakoja, kad iš savo šeimos ji išsinešė ne tik tėvų elgesio modelį, bet gražių santykių pavyzdį. Tai leidžia puoselėti tvirtą santykį su sūnumi, pagrįstą nuoširdumu, sąmoningumu ir atvirumu.
„Manau, kad tradicijos eina iš kartos į kartą, o santykių modelį, kurį matai augdamas, nesąmoningai pritaikai ir savo šeimoje. Aš pati užaugau labai draugiškoje aplinkoje ir iki dabar labai artimai bendrauju su tėvais. Su jais puikiai sutaria ir Atas: nors kai kuriems vaikams vizitai pas senelius būna tarsi bausmė, sūnus manęs dažnai klausia, kada važiuosime į Kauną, kur gyvena mano tėvai ir prašo ten nuvežti bent savaitgaliui“, – su Žmonės.lt dalijasi V.Skaisgirė.
Ji tikina, kad stiprūs santykiai yra vienas didžiausių turtų, kurio reikšmė ypač pasireiškia per Kalėdas, gimtadienius ir kitas šventes. Vis tik Vaida sūnui skiepija ir daug kitų vertybių: ji nori, kad jis vertintų išsilavinimą, siektų mokslo, būtų protingas, plačių pažiūrų ir pasižymėtų kritiniu mąstymu, todėl stengiasi su juo daug apie tai kalbėti.
„Be to, noriu išugdyti Ato discipliną ir išmokyti siekti užsibrėžtų tikslų, jų nepamesti. Natūralu, kartais vaikams iškyla sunkumų dėl valios trūkumo, kurie gali pasireikšti tiek treniruotėse, tiek skaitant knygas“, – Žmonės.lt tvirtina 9-mečio mama.
Nepaisant to, Vaida labiausiai nori išauginti gerą, jautrų ir sąžiningą žmogų. Ji tikina, kad Ato amžiaus vaikai atranda „suaugusiųjų žaidimus“ – manipuliaciją, melą, nutylėjimus, gražbyliavimus ir nors visi mažamečiai tai neišvengiamai pereina, tėvų priežiūra privaloma. Jie turi padėti vaikams viską išsiaiškinti, suvokti, sudėlioti mintis ir vertybes, kad vėliau gebėtų skirti gera nuo blogo. Pati prodiuserė sūnui padėti bando ne tik su juo kalbėdama, bet ir taikydama kitus būdus.
„Pirmiausia – pati stengiuosi Atui parodyti, kas yra gerumas, jautrumas, atjauta. Mėgstu sakyti, kad pavyzdys nėra vienas iš auklėjimo būdų: tai – vienintelis būdas. Jei tu kalbi vienaip, o elgiesi kitaip, tai kaip gali iš vaiko tikėtis gerų poelgių?
Norėdama sūnui parodyti, kad pasaulyje yra visokių žmonių ir kad kartais jiems reikia pagalbos, esu su juo važiavusi į vaikų globos namus. Šiuo vizitu nesiekiau jo sujaudinti, sukelti gailesčio ar priversti lygintis bei galvoti, kaip jam pasisekė. Priešingai – siekiau jį išmokyti padėti kitiems ir pažintų visokį pasaulį. Noriu, kad jis tai suprastų, nes niekada negali žinot, kada pačiam gali prireikti pagalbos rankos“, – atvirauja Vaida.
„Viską suprantu“, – į mamos pasakojimą įsiterpia pats Atas.
Vaida priduria, kad draugiškas ir bendraujantis vaikas puikiai sutaria ir jos sužadėtiniu Elvinu.
„Atas žavus tuo, kad nemeluoja, sako tai, ką galvoja, negražbyliauja ir atsirenka, kas patinka ir kas ne. Elvinas jam patinka ir jie – ne tik puikūs bičiuliai, bet ir žaidimų partneriai. Labai dėl to džiaugiuosi“, – šypsosi V.Skaisgirė.
