Lina Jurevičiūtė, daugeliui žinoma slapyvardžiu Lina Joy, buvo pirmoji „Vaikų Eurovizijos“ nacionalinės atrankos nugalėtoja. Su savo daina „Kai miestas snaudžia“ ji 2007-aisiais metais užėmė tryliktą vietą ir džiaugėsi staigiai išaugusiu populiarumu.
Koncertai, televizijos laidos tuo metu buvo L.Jurevičiūtės kasdienybė. Vis dėlto kažkada gyvenimo be scenos neįsivaizdavusi Lina atlikėjos karjeros atsisakė.
Ji pasakoja nuo mažens svajojusi apie studijas Amerikoje, tad dar būdama 12-oje klasėje išvyko į Niujorką. Pagal mainų programą svečioje šalyje atsidūrusi Lina mokėsi menų mokykloje, tačiau po baigimo sprukti iš šalies neplanavo.
„Po metų Amerikoje supratau, kad ten yra mano vieta ir norėčiau likti. Tad įstojau net į kelis Niujorko universitetus, tačiau pasirinkau televizijos ir kino industrijos specialybę. Nors mane visą gyvenimą supo muzika, panorau nerti į šou pasaulį“, – pasakoja Lina. Visgi gyvenimas turėjo savo planų, tad Lina netrukus atsidūrė Londone. Mieste, kuris kardinaliai pakeitė jos gyvenimą.
„Savo sprendimo visiškai nesigailiu. Europos kultūra ir žmonės man tikrai kur kas labiau prie širdies“, – pasakoja Lina.
Jungtinės Karalystės sostinėje ji prieš kelis metus baigė kino ir televizijos industriją. Ir nors toks sprendimas daugelį galėtų stebinti, Lina tikina, kad televizijos užkulisiai visada domino, o darbas kino industrijoje buvo dar viena svajonė.
„Greičiausiai tai ir lėmė mano pasirinkimą, per daug tikrai nesiblaškiau. Tik turiu pripažinti, kad studijos mano visų lūkesčių nepatenkino. Galvojantiems studijuoti kažką panašaus, nuoširdžiai siūlyčiau paieškoti praktikos kūrybinėse kompanijose ar kino studijose. Tik šitaip pasisemsite neįkainojamos patirties“, – pataria Lina.
Ir nors pastaruoju metu ji nekoncertuoja, meilė muzikai niekur nedingo.
„Paprašiau šeimynos atsiųsti mano pianiną į Londoną, nes noras groti sugrįžo. Smagiausia, kad pirštai nepamiršo, kaip elgtis su klavišais“ – juokiasi Lina.
Ji neslepia, jog priprasti prie naujo miesto nebuvo lengva, tačiau šiuo metu Londone jaučiasi visiškai sava.
„Londoną labai myliu ir esu šiam miestui dėkinga už visas suteiktas galimybes bei sutiktus žmones. Jis mane traukė vien dėl kultūrų įvairovės, tad mano artimiausi draugai yra iš įvairių valstybių“, – sako Lina.
Naujas miestas atnešė ir naujus jausmus. Jau trejus metus Lina Jurevičiūtė draugauja su britu Jasonu de Vyea.
Susipažinus vieno projekto metu, netrukus gražus bendravimas peraugo į šiltesnius jausmus. Tiesa, kol kas apie bendrą ateitį Lina kalba atsargiai.
„Kažko tiksliai planuoti nemėgstu, bet viską darome vedami savo širdies balso“, – į klausimą apie bendrą ateitį atsakė Lina.
Toje pačioje sferoje dirbanti pora džiaugiasi galėdami kartu leisti laisvalaikį, o viena iš didžiausių abiejų aistrų yra kelionės.
„Pasaulis yra toks įvairus ir nestovintis vietoje, kad kelionės yra labai didelė mano gyvenimo dalis. Neseniai grįžau iš Tokijo, kuriame svečiavausi jau antrą kartą. Ten iš tiesų yra kitas pasaulis, pilnas robotų ir nesibaigiančių spūsčių traukiniuose. Toks gyvenimas man truputėlį per chaotiškas, – pasakoja Lina. – Visgi aš esu gamtos vaikas, kuriam visada yra smagu grįžti į Lietuvą, nugriūti ant žolės prie ežero ir tiesiog klausytis paukščių, o ne spoksoti į mirguliuojančius ekranus ir kvėpuoti didmiesčio oru“.
Šiuo metu laisvai samdoma prodiusere esanti Lina dirba su įvairiais projektais ir kūrybinėmis kompanijomis, tačiau neatmeta, kad ateityje galėtų tapti ir jogos instruktore.
„Joga šiuo metu užima didžiąją dalį laisvalaikio, tad ateityje planuoju baigti kursus. Tad kas žino, kaip viskas susiklostys“, – šypsosi Lina. Ji taip pat daug dėmesio skiria domėjimuisi apie sveiką mitybą ir pozityvią gyvenseną.
Nors kol kas Lina neturi planų kraustytis iš Londono, pripažįsta, kad šis didmiestis – tikrai ne paskutinė stotelė.
Visgi kaip tik šiuo metu Lietuvoje besisvečiuojanti ir savo 24-ojo gimtadienio proga į Lietuvą grįžusi Lina džiaugiasi, kad gimtinėje pavyksta apsilankyti pakankamai dažnai.
„Į Lietuvą grįžtu tikrai dažnai, nes čia gyvena mano visa brangiausia šeimyna, o dabar dar ir dviejų metukų dukterėčią reikia lankyti. Žinoma, norėtųsi atvykti vis dažniau, tačiau šis gyvenimo etapas toks, – sako Lina. – Niekada neatmetu galimybės apsigyventi Lietuvoje, nes myliu savo šalį ir čia esančius žmones, tad tikrai neaišku, kaip bus ateityje.“
Ir nors per savo 24-erius gyvenimo metus jai pavyko nuveikti išties labai daug, Lina tikina, kad viskas dar tik priešakyje.
„24-eri dar tik pati pradžia, nors apskritai nesu linkusi savęs įsprausti į tam tikrus rėmus. Nemanau, jog sulaukusi 30-ies reikia turėti namą, vaikus ir darbą. Kiekvienas žmogus juda tokiu tempu, kokiu jis nori judėti, susidėlioja savo paties prioritetus. Aš stengiuosi kiekvieną dieną išmoksti vis kažko naujo, dėliojuosi naujus tikslus, tad dar tikrai nesu pasiekusi savo svajonių lubų, nes svajoti aš nelinkusi sustoti“, – pripažįsta Lina.
