Dramoje „Čia buvo Saša“ nagrinėjama sudėtinga tema, tačiau tuo pačiu tai nuoširdus ir linksmas filmas. Jame pasakojama istorija apie tai, kad 30-mečiai Jurga ir Tomas negali susilaukti vaikų, tad nusprendžia įsivaikinti mažą mergaitę. Bet atvažiavusiai į globos namus jos pasiimti porai pranešama, kad įvyko klaida – vietoje būsimos globotinės nekantriai laukia 12-metis Saša.
„Čia buvo Saša“ premjeros akimirkos – galerijoje:
Direktorė potencialius įtėvius įkalba su berniuku drauge praleisti dieną. Kai Jurga pasiduoda jos spaudimui, prasideda trijulės gyvenimą pakeisiantys įvykiai. Įtemptai dienai baigiantis, kiekvienas privalės atsakyti į klausimą – kas gi yra tikroji šeima?
Užsienio festivaliuose drama jau pelnė apdovanojimų ir kritikų pozityvių vertinimų. Vaidybiniame filme pagrindinius vaidmenis dramoje atlieka filmuose „Redirected/Už Lietuvą!“, „Zero. Alyvinė Lietuva“ vaidinusi Gabija Siurbytė, Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Valentin Novopolskij ir Markas Eimontas.
Pamatyti naujausią lietuvių kūrėjų darbą atvyko ir Erika bei Merūnas Vitulskiai, premjeros nepraleido Maksas Melmanas.
Filmą teigiamai įvertino „Pagalbos paaugliams iniciatyvos“, rengiančios mokymus įsivaikinti ar globoti ketinantiems, psichologė Inga Leonavičiūtė. Filme berniukas vardu Aleksandras (arba Saša) supranta, kad yra labai „blogo“ amžiaus – jo niekas nebenori įsivaikinti. Paklausta, ar tai mitas, ar dažnai pasitaikantis atvejis realybėje, psichologė Inga Leonavičiūtė sutiko, kad tai labai realus scenarijus.
„Kaip ir filme, būsimieji įtėviai dažnai nori įvaikinti tam tikros lyties, dažniausiai mergaitę, jaunesnio amžiaus, geresnės sveikatos vaiką ir turi tam tikrų lūkesčių to vaiko atžvilgiu. Filme Saša gerai pasakė, kad yra per senas, iš tikrųjų taip yra: tokio amžiaus berniukų niekas nenori įsivaikinti ar globoti. 12 metų laikomas susiformavusiu, baiminamasi, kad su juo sunku bus bendrauti, jis bus netinkamo elgesio.
Vyresnius vaikus dažniausiai įvaikina ar globoja giminystės ar kitais ryšiais su vaiku susiję asmenys: močiutės, seneliai, dėdės, tetos, krikšto tėvai ir pan., o atvejai, kai vyresnį vaiką globoti ar įvaikinti pageidautų jo tiesiogiai nepažįstanti šeima, pasitaiko retai“, – pasakojo I.Leonavičiūtė.
Dramos „Čia buvo Saša“ anonsas: