Oratoriją „Vilniaus kronikos“ po atviru dangumi atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, valstybinis choras „Vilnius“, garsiausi Lietuvos operos solistai, jaunoji rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ trupė.
Tai šiuolaikinis muzikos, poezijos ir vizualinės raiškos pasakojimas, klausytojus nukeliantis į Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Jogailaičių valdovų dinastijos valdymo laikus.
Šis kūrinys skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečio, Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio ir Vilniaus miesto įkūrėjo didžiojo kunigaikščio Gedimino 700 metų valdymo jubiliejaus progai. Šio renginio globėjas – prezidentas Valdas Adamkus.
Dovana Vilniui ir jo gyventojams
Pasak kompozitoriaus Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus, ši oratorija – tai dovana Vilniaus miestui ir jo šiandieniniams gyventojams.
„Kadangi esu vilnietis, visada norėjau sukurti ką nors gražaus, prasmingo savo miestui. Juolab, kad monumentalių muzikos kūrinių istorine tematika turime ne tiek ir daug. Todėl, kuomet Filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė pasiūlė parašyti kūrinį Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, iškart sutikau. Tik jis virto ne simfonijos žanro kūriniu, o oratorija. Šis žanras tinkamesnis atskleisti ir papasakoti turtingą Vilniaus istoriją.
Džiaugiuosi, kad suradau žmones, kurie sutiko parengti istorinę-literatūrinę dalį ir parašyti libretą. Librete istoriniai įvykiai persipynę su istorinių personažų likimais, o visas laikotarpis apima maždaug 200 metų laikotarpį. Iš pradžių darbo ėmėsi dvi autorės – Loreta Čiunkaitė-Liutkuvienė ir Rūta Mėlynė, bet taip jau susiklostė, kad kūrybinio proceso metu liko viena – Rūta Mėlynė. Už visas pastangas ir entuziazmą esu dėkingas joms abiems“, – pasakoja kompozitorius.
Kompozitoriaus teigimu, „Vilniaus kronikos“ – išliekamąją vertę turintis kūrinys, kuris nepaliks abejingų.
„Pastaraisiais metais ypač domimasi Lietuvos istorija, todėl stengėmės sukurti išliekamąją vertę turintį kūrinį, kuris pasakoja didingą Vilniaus ir Lietuvos istoriją. Labai tikimės, kad klausytojams, žiūrovams „Vilniaus kronikos“ patiks, kad jie nenuobodžiaus žiovaudami, o atvirkščiai, pasikraus dvasiškai ir iš LDK Valdovų rūmų išsineš tik teigiamas emocijas.
Oratorija teatralizuota, todėl susirinkusieji buvo nustebinti vaizdo projekcijomis, netikėtais apšvietimo, režisūriniais ir scenografiniais sprendimais. Režisierius Alvydas Šlepikas, scenografė Neringa Baciuškaitė – profesionalai, puikiai išmanantys tokių didelių ir spalvingų pastatymų niuansus. Tad tikime, jog apsilankyti kūrinio premjeroje – verta“, – šypsojosi kompozitorius.
Pasak idėjos autoriaus – oratorija sudomins ir dėl gausaus žinomų atlikėjų sąrašo. Jame garsūs ir Lietuvoje žinomi atlikėjai ir aktoriai: „Kadangi tokių didelių pastatymų sulaukiame tik po keletą per dešimtmetį, tai galima vadinti metų premjera.“
Jos metu ant scenos pasirodys ir Lietuvoje puikiai žinomi, geriausi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai: Joana Gedmintaitė, Irena Milkevičiūtė, Fausta Savickaitė, Dainius Stumbras, Egidijus Dauskurdis, Audrius Rubežius. Dalyvaus rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“, kuriam vadovauja Vytautas V.Landsbergis. Diriguos maestro Robertas Šervenikas. Itin svarbų vaidmenį atliks aktorius Vladas Bagdonas – jam patikėtas oratorijos kronininko amplua.
Kompozitorius pasidžiaugė, kad kūrybinė grupė sulaukė LDK valdovų rūmų bei istorikės Jolantos Karpavičienės palaikymo. Ypač vertingas kolegų muzikų – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir jo dirigento Roberto Šerveniko, valstybinio choro „Vilnius“ narių ir jo vadovo Artūro Dambrausko indėlis.
„Kolegų palaikymas ypač svarbus dar ir dėl to, kad oratorijos projektas įgyvendinamas praktiškai už privačių asmenų, draugų ir bičiulių lėšas. Tikimės, kad „Vilniaus kronikos“ įkvėps mūsų klausytojus ir žiūrovus, juos praturtins ir nuteiks optimistiškai. Tuomet mūsų visų sutelktos pastangos padovanoti tautiečiams muzikinę sostinės istoriją nebus nuėjusios veltui“, – teigia kompozitorius Gediminas Rimkus Rimkevičius.
„Vilniaus kronikas“ bus galima išgirsti ir rugsėjo 6 dieną.
