Rugpjūčio 26-ąją Valdovų rūmų kiemelyje ne tik puikiu oru, bet ir išskirtiniu filmu mėgavosi susirinkę kinomanai. Makedonijos laukinės bitininkystės tradiciją puoselėjančios Hatidzės istoriją pasakojantis filmas sužavėjo juos tapybiška kinematografija ir subtiliai atskleidė atsakingo vartojimo, žmogaus ir gamtos pasaulio harmonijos temas.
Filmo neaplenkė ir žinomi žmonės – atlikėja Elena Puidokaitė-Atlanta, lietuvių diplomatas, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas bei režisierė Giedrė Žickytė spėjo įsiamžinti renginyje.
Filmo „Medaus šalis“ seanso akimirkos – galerijoje:
Filme pasakojama apie tai, kaip atokioje kalnų gyvenvietėje įsikūrusi Hatidzė Muratova kartu su senyvo amžiaus mama gyvena ją supančios gamtos ritmu. Hatidzė – viena iš nedaugelio Makedonijos laukinės bitininkystės tradicijos puoselėtojų, lyg lobių medžiotoja ieškanti medaus natūraliuose olų aviliuose.
Iškopinėtą medų ji nedideliais kiekiais parduoda artimiausiame miestelyje, kurį pasiekia keturias valandas keliaudama pėsčiomis. Harmoningam moters ir jos laukinių bičių pasauliui kyla pavojus, kaimynystėje įsikūrus klajoklių šeimynai, siekiančiai greitai užsidirbti iš bitininkystės.
„Šioje nuostabioje dokumentikoje rasime viską. Kompozicijos žinias. Puikų montažą. Nuostabų operatoriaus darbą“, – apie „Medaus šalį“ rašo dokumentinio kino ekspertas Tue Steen Mülleris. Filmas pelnė ne tik kino kritikų, bet ir festivalių žiuri simpatijas. Sėkmingai startavęs Sandanso kino festivalyje, CinéDOC-Tbilisi festivalyje filmas pelnė specialųjį žiuri apdovanojimą, Montclair, DocsBarcelona ir Docs Against Gravity filmų festivaliuose buvo pripažintas geriausia dokumentika.
Trejus metus filmuotą darbą režisierė Tamara Kotevska apibūdina kaip spontanišką kelionę, prasidėjusią nuo idėjos sukurti trumpo metro filmą, paliečiantį gamtos apsaugos problemas. Režisierių duetas kalnuose atsitiktinai rado keistus akmenis, po kuriais gyveno Hatidzės bitės. Susipažinę su Hatidze, jie suprato, kad charizmatiška moteris yra įkvepiantis pavyzdys, kaip gyvenant be galo sudėtingomis sąlygomis – be elektros, tekančio vandens, ryšio su kitais – įmanoma išlikti atsakingu supančios aplinkos atžvilgiu.
„Šiandien susiduriame su nemažai aplinkosaugos problemų – biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita, neatsakingas vartojimas. Mūsų filmas būtent ir yra apie neatsakingą gamtinių išteklių naudojimą“, – filmo idėją apibendrino Ljubomiras Stefanovas.
