Sekmadienio rytą E.Skrolytę pažadino telefono skambučiai ir žinutės – vienas po kito pasipylė malonūs sveikinimai gimtadienio proga.
Nors televizijos laidų vedėją jie ir pamalonino, didelio entuziazmo dėl atėjusios šventės ji pasakoja vis tiek nejautusi: „Atsikėliau šiandien, pažiūrėjau pro langą, o lauke taip lyja... Galvojau, ką gi čia dabar suplanavus – juk turėtų būti ypatinga diena, o tokia nebus. Griaunu bet kokį žmonių įsivaizdavimą apie šventimą. Nesu didelė gimtadienių šventikė. “
Gimtadienio rytą ji dovanų pasakojo nesulaukusi. „Užtat sulaukiau netikėto prisipažinimo: man pasakė, kad kai kam buvau vaikystės meilė. Tai mane labai pralinksmino“, – su šypsena pasakoja E.Skrolytė.
Prisipažinimo ji sulaukė gavusi žinutę. „Nežinojau, kaip čia ir sureaguoti. Pasakiau, kad „fainai“, o man atsakė, kad „einam pietauti“. Eisime! Tai galbūt net šiek tiek romantiška! Kažkada tai, matyt, buvo jo svajonė... Dabar – gimtadienis! Reikia juokauti, linksmintis”, – džiaugiasi E.Skrolytė ir pabrėžia visgi nemananti, kad toks prisipažinimas – labai rimtas.
Moteris pasakoja turinti vieną gimtadieninę tradiciją, tačiau abejoja, ar ją pakartos ir šįmet: „Gimtadienis man – puiki proga palaipioti stogais. Tačiau tai turi vykti improvizuotai. Įvertinus, kad šiandien – sekmadienis, o ryt prasideda darbo savaitė, matyt, nepavyks.“
To, kad yra gimusi reikšmingą šaliai dieną, E.Skrolytė per daug nesureikšmina: „Tai – labai smagus sutapimas. Jis kelia šiokį tokį malonumą, tačiau tikrai nėra svarbus. Nelabai švenčiu vasario 16-ąją.“
Vis dėlto savo vaikams apie valstybinę švenę pasakoja nuoširdžiai ir gausiai. „Kai švenčiame šią dieną, su vaikais apie vasario 16-ąją kalbamės nemažai. Jie šią dieną supranta kaip Lietuvos gimtadienį – šiuo metu man taip paprasčiausia jiems viską paaiškinti. Sakau jiems, kad jų mama ir šalis, kurioje jie gyvena, gimė tą pačią dieną. Vaikams tai skamba suprantama. Kai geriame vaikišką šampaną, tostą pakeliame ir už mane, ir už Lietuvą“, – pasakoja ji.
