„Mūsų tėtis buvo griežtas. Pamenu, kai paauglystėje su broliu mums buvo liepta dešimtą vakaro, o mes būdami jauni ėmėm ir pavėlavom valandą. Tėtis mums grįžus atskaitė didžiausią moralą, nes mama labai jaudinosi ir laukdama negalėjo namuose rasti sau vietos. Bet, aišku, buvom jauni, kitą dieną vėl pavėlavom pusvalandį ar valandą.
Kaip dabar atsimenu, grįžtam, o tėtis jau laukia su diržu rankoje. Tai vieną pamokė, o kitas, atsimenu, stovi ir verkia laukdamas savo eilės. Tai buvo mums pamoka visam gyvenimui. Nuo to laiko abu su broliu kaip laikrodis grįždavom namo ir buvom pareigingi. Savo šeimose tokio auklėjimo netaikom, bet juk senais laikais, kaip kitaip dviem bernams įkrėsi proto, jeigu ne su diržu“, – pamoką, kurią išmoko visam gyvenimui, prisimena Kšištofas Lavrinovičius.
Laidos akimirkos – galerijoje:
„Mūsų tėvelis labai domėjosi mada. Jis visada, jeigu atsirasdavo kokie nauji drabužiai, stengdavosi iš karto juos įsigyti. Lygiai tas pats buvo ir su muzika. Tik išėjus naujai, populiariai dainai, mirk plyšk stengdavosi įsigyti plokštelę“, – prisiminimais apie tėčio meilę muzikai dalinasi broliai Lavrinovičiai.
Maža to, broliai sako, kad jų šeima buvo kaip ir daugelis šeimų – mama buvo atlaidesnė, švelnesnė, o tėčio žodis šeimoje buvo paskutinis. Bet broliai niekada tuo nesiskųsdavo. Atvirkščiai, jie sako, kad nepaisant tvirto būdo tėtis visada buvo teisingas ir nekeldavo balso be reikalo. Tačiau jeigu du berniūkščiai prikrėsdavo išdaigų, jų laukdavo ilgas tėčio pamokslas. O jeigu ir to nepakakdavo, tėčiui tekdavo ir balsą pakelti. Nepaisant to abu broliai savo vaikystę prisimena šviesiai.
„Kai tėtis būdavo laisvas, šeštadieniais ir sekmadieniais, eidavo į virtuvę ir ką nors skanaus mums gamindavo. Būtinai visada turėdavo skambėti visuose namuose muzika. Tėtis turėjo labai gerą humoro jausmą. Todėl dažnai, grojant mėgstamai dainai, prišokdavo prie mamos, paimdavo ją už rankos ir pakviesdavo pašokti. Mums, vaikams, tokį vaizdą matyti buvo labai malonu ir šitos geros emocijos išliko iki šiol“, – gražius tėvų santykius ir darną namuose prisimena Kšištofas Lavrinovičius.
„Radiocentro“ laidų vedėja Livija Gradauskienė prisimena, kad jos namuose nė viena šeimos šventė nepraeidavo be didelio, vaišėmis nukloto stalo ir dainų: „Per šventes muzika nebuvo leidžiama, patys tėvai ir jų draugai dainuodavo susėdę prie stalo. Pamenu, vienas šeimos draugas net turėjo elektrinę gitarą, kurią prisijungdavo prie kolonėlių ir dainuodavo su mikrofonu. Tai buvo kažkas pasakiško. Ir nors mes, vaikai, būdavom jau seniai suguldyti lovose, atrodo, net dabar girdžiu, kaip sienos skambėdavo nuo visų dainavimo. Gaila, kad to žmonės nedaro dabar. Dainavimas su draugais suteikia labai geras emocijas.“
„Dar pamenu, kad gauti vinilo plokštelę buvo – misija neįmanoma. Juo labiau gerą. Nes populiariosios propagandinės muzikos plokštelių buvo pilna, bet niekam jų nereikėjo. O gauti užsienio atlikėjo plokštelę buvo ohoho. Todėl jeigu tėvams pavykdavo gauti, ji ilgai sukdavosi ir sukdavosi namuose. Tai buvo kažkas nežemiško“, – anuos laikus pamena Livija.
O grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius juokiasi, kad meilę muzikai jam įskiepijo tėvai. „Kaip dažnai juokauju, tėtis yra IT specialistas ir puikiai dirba su klaviatūra. Tačiau dar jis moka ir groti pianinu. Mūsų namuose dažnai tėtis grodavo, o mama dainuodavo. Muzika man primena mano tikrai gerą vaikystę, mamos švelnumą, supratimą, meilę ir begalinį palaikymą. Aš buvau labai judrus vaikas ir mano mama atrado būdą kaip mane nuraminti. Ji turėjo vieną dainą, gaila, bet tiksliai nepamenu kokią, kurią paleidusi žinojo, kad aš ramiai atsisėsiu ir tiesiog klausysiu. Dėl to ir dabar man muzika nėra tik fonas. Aš muzikos iš tikrųjų klausausi ir tai turiu daryti ramiai atsisėdęs ir susikaupęs“, – šypsosi Vaidotas.
Dar daugiau, Vaidotas prisimena, kad jo mama besisukdama virtuvėje visada pasileisdavo muziką: „Aš dažnai sakau, kad mano mama turi kokias penkias virtuvines dainas, kurias besisukdama prie puodų visada niūniuoja. Joe Dassinas – vienas iš tų atlikėjų, be kurių nepraeidavo nė viena diena“, – juokiasi garsus dainininkas.
TV laidų vedėja, dviejų vaikų mama Indrė Kavaliauskaitė išgirdusi Joe Dassino dainą leidosi į prisiminimus apie Prancūziją.
„Šis dainininkas man labai ypatingas, jo dainas nuo vaikystės moku iki šių dienų. Jų visada klausydavome važiuodami į sodybą. Tiesa, tuo metu iš kasečių. Gal dėl šio atlikėjo ir atsirado meilė Paryžiui. Būdama dar visai maža, svajodavau, kaip eisiu Eliziejaus laukuose ir klausysiu ausinukuose „Champs-Élysées“. Kaip nuostabu, kad savo gyvenime ne kartą išpildžiau šią svajonę“, – sako Indrė.
