Idėja rengti dirbtuves Rūtos ir Mariaus Daudų planuose buvo seniai. Kadangi abu neįsivaizduoja namų be dažnai užsukančių svečių, jie pagalvojo – kodėl laiko nepraleisti prasmingiau.
„Kai dar nebuvau ištekėjusi, neturėjau dukters Lėjos, mano namai visada būdavo atviri. Gyvybės namuose norisi ir dabar, ypač kai artėja vasara. Tad pagalvojome, kam tiesiog eiti į pirtį ar kepti šašlykus, jei per tą laiką galima ko nors išmokti. Žinoma, ir toks poilsis smagus, bet ilgainiui norisi naujų pojūčių. Taip sugalvojame Rūtos ir Mariaus dirbtuves“, – 15min pasakoja Rūta.
Įgyvendinti norus paskatino ir nauji namai. 2017-ųjų metų vasarą pabėgę iš didmiesčio, jie ramybę atrado Širvintų rajone, Zibalų seniūnijoje. Kiaukliuose. Ir nors veiklos mažame miestelyje tikrai netrūksta, Rūta ir Marius Daudos nusprendė atsidėkoti juos taip šiltai priėmusiems vietiniams.
„Pažįstu daug žmonių, kurie susiję su kūryba, rengia įdomius užsiėmimus, tad pagalvojome, kaip būtų smagu žiniomis, potyriais pasidalyti ir su kitais. Sumąstėme atvežti lektorius iš didžiųjų miestų, kurie perduotų savo patirtį vietiniams gyventojams“, – sako televizijos prodiuserė.
Pirmųjų dirbtuvių idėją padiktavo artėjanti gražiausia pavasario šventė. Pagalvoję, kad dažnas savo namus norėtų pasipuošti pačių pintais vainikais, prisiminė puikų bičiulį, floristą, gėlių kolekcininką Andrių Plindiną. Būtent jis rūpinosi poros vestuvinėmis puokštėmis.
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbę apie būsimą renginį „Rūtos ir Mariaus dirbtuves“, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Sudalyvauti panoro tiek vietiniai, tiek kaimyninių miestų gyventojai. Ir nors norinčiųjų buvo nemažai, svečių skaičių padiktavo ir galimybės.
„Pirmąsias dirbtuves nusprendėme rengti terasoje, prie didžiulio stalo. Paskaičiavome, kad tilps dešimt žmonių, įskaičiuojant mane, nes ir pati labai noriu išmokti pinti vainikus“, – juokiasi Rūta.
Pripažinusi, kad vainikų pynimas jai – aukštasis pilotažas, dirbtuvių laukė su maloniu nerimu. Visgi po jų dalyvės džiaugėsi tiek rezultatu, tiek procesu.
„Tiesa, patį karkasą pasigaminti buvo pakankamai sunku, reikia jėgos. Mūsų floristas juokavo, kad būtent todėl didžioji dalis jo profesijos atstovų – vyrai. Gi čia ne tik gėles pardavinėti reikia“, – juokiasi Rūta.
Pasigaminusios karkasą, dirbtuvėse dalyvavusios moterys vainikus puošė kaip išmanydamos. Vienos naudojo kačiukus, kitos kerpes, samanas ar dekoratyvinius putpelių kiaušinius. Floristas A.Plindinas taip pat atvežė keraminikinių kiškučių.
„Dabar visos galėsime pasipuošti namus. Taip pat vainikus galima pasidėti ant stalo, į vidų sudėti kiaušinius. Floristas taip pat pamokė, kaip juos pakabinti ant sienų, kad nenubraižytų“, – pasakojo Rūta.
Ji neslepia, kad velykinių vainikų pynimas – tik pradžia. Sutuoktiniai viliasi dirbtuves rengti net keturis kartus per mėnesį, o išaugus susidomėjimui bus stengiamasi rinktis ir savaitgaliais.
Ir nors šį kartą prie dirbtuvių stalo tilpo dešimt žmonių, Rūta neatmeta minties ateityje dirbtuves rengti net kelioms grupėms. Ir tai nėra tik kalbos – kitose dirbtuvėse su pavasario tendencijomis supažindins makiažo ir plaukų stilistai. Rūta juokiasi, kad ateityje gali atsirasti ir vyriškų pramogų, kurias inicijuoja sutuoktinis Marius.
„Jis labai nori surengti važinėjimą keturračiais, o aš atsakinga už meninę pakraipą. Taip vienas kitą ir papildome“, – sako Rūta.
Tiesa, savo namuose dirbtuves sutuoktiniai nusprendė rengti nemokamai. Vienintelio dalyko, kurio prašė norinčių dalyvauti, buvo...malkos.
„Tiesiogine to žodžio prasme (juokiasi). Paprašėme žmonių atsinešti glėbio malkų. Visiems šitas faktas buvo labai smagus“, – juokiasi moteris. Nemokamai vesti paskaitas sutiko ir lektoriai.
Anot Rūtos, nauda abipusė: „Andrius puošė mūsų vestuvinį stalą ir aš jo puokštę turėjau, tad gali atsirasti daugiau žmonių, kurie susižavėtų jo darbais. Ne viskas pinigais matuojama, viskas sugrįžta kitokiu būdu.“
Žinoma moteris neslepia, kad ketvirtadienio popietę įvykęs pasiruošimas Velykoms dar labiau sustiprino šventės laukimą. Velykos – puiki proga susitikti su artimaisiais, kartu susėsti prie stalo ir pasidalyti akimirkomis. O dažniausiai Velykas Rūta švenčia pas savo senelius ar tėvus, šie metai – ne išimtis.
„Kiekviena šventė svarbi, nes tai dar viena proga pabūti kartu. Kai tenka paskęsti darbuose, su šeima nepavyksta susitikti taip dažnai, kaip norėtųsi, tad reikia įvertinti tokias akimirkas“, – sako Rūta.
Prakalbusi apie Velykas, Rūta juokiasi, kad ši pavasario šventė labiausiai asocijuojasi su kiaušinių dažymu. Tiesa, ji pati to niekada gyvenime nėra dariusi.
„Ir man net ne gėda pripažinti, net nežinočiau, kaip tai daryti. Nes mano tėtis visada tai darydavo labai gražiai“, – juokiasi R.Lukoševičiūtė-Daudienė.
Tad gal vertėjo rengti kiaušinių marginimo dirbtuves? „Kadangi visur patarimų, kaip dažyti kiaušinius gausu, pagalvojau, kad kiaušinius dažyti mokame visi, išskyrus mane, o vainikų tikrai ne“, – šmaikštavo moteris.
Jai nereikės sukti galvos ir dėl Velykų stalo. Nors virtuvėje suktis moka ir mėgsta, švenčių patiekalais visada rūpinasi mama. „Mano mama labai puiki kulinarė, tad kai ji virtuvėje, mums geriau ten kojos nekelti. Trukdome“, – sako Rūta.
Daugiau akimirkų rasite nuotraukų galerijoje:
