Vieniems projektas pasirodė įdomus ir išskirtinis, kitiems – paviršutiniškas, iki galo neapgalvotas ir kaip puiki priemonė Rusijos propagandai: esą Lietuvoje į kariuomenę pašaukti vyrai yra silpni ir tokioje situacijoje puola į ašaras.
TAIP PAT SKAITYKITE: Beata Tiškevič-Hasanova ir Neringa Rekašiūtė pristato fotoprojektą „Jie laimėjo loteriją“
- Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep nuomone, tai puikus pavyzdys, kaip sužlunga iki galo neapgalvotos iniciatyvos:
„Jei pažiūrėjus iš mano profesinės pusės, tai visas šis sujudimas su žyme #verktiniai yra labai labai įdomus atvejis. Tai puikus pavyzdys, kaip sužlunga iki galo neapgalvotos iniciatyvos. Žinoma, ne be socialinės medijos žvaigždžių pagalbos... Taip ir niežti rankas viską dokumentuoti, kad liktų kaip tyrimas kokiai nors ateities reklaminei kampanijai internete, kuomet norėsis į kažką įtraukti ir žmones.
Tiesą pasakius, stebiu feisbuko srautą, reakcijas, garsių vyrų atsakus ir man labai norisi užjausti Beatą ir Neringą. Tačiau negaliu... Tebūnie tai joms pamoka. Apie naujos kartos marketingą ir auditoriją, kuri tikrai nepraleidžia progos pasakyti tai, ką galvoja. Mūsų pačių ir mūsų vaikų laukia labai įdomus laikotarpis.
Ne tik dėl to naujosios kartos marketingo, bet ir dėl to, kad privalėsime prisiminti, kas yra pagarba ir atsakomybė. Prieš šeimą, prieš tėvynę ir, galų gale, prieš save. #verktiniai – tik ženklas, kad netrukus išmoksim visų įmanomų pamokų. Kaip kad vakar ir šiandien mokosi tos gražios, iniciatyvios merginos.“
- Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus feisbuke rėžė, kad „šiuos naiviai pašukuotus kareivėlius autorės, kaip kokios generolės blogietės, išnaudojo savo projekte“:
„Aišku aš puikiai suprantu kad šito projekto esmė yra jo iniciatorių Beatos Tiškevič-Hasanovos ir Neringos Rekašiūtės savireklama (kitą kartą siūlyčiau pasirinkti temą, kurią labiau išmanote), o šiuos naiviai pašukuotus kareivėlius jos kaip kokios generolės blogietės išnaudojo savo projekte kaip kokia objektyvų-patrankų mėsą, bet visam šitam sukeltam šaršale, dėl šauktinų kariuomenės gražinimo visgi yra gerų ženklų, o pagrindine mano išvada, kad pagaliau tapome tikrai Europine valstybe!
Tik pagalvokim prieš kokius 5-10 metų (kai Lietuvoje dar buvo šauktiniu kariuomenė) niekas apie tai viešai nerėkavo, o tiesiog tyliai duodavo kam reikia kyši ir toliau ramiai važinėjo savo riedlentėmis, o dabar kaip koks griaustinis tik BAM!!!..... ir nieko negali vargšai padaryti, nes joks gydytojas ar pareigūnas nerizikuos savo karjera dėl vieno ar kito jaunuolio vengiančio tarnybos. Na, nieko tokio, vietoj vanilinės plokštelės naktiniame klube pasuksit automato dėtuvę Ruklos poligone.“
- Modelis ir menininkė Eglė Grėbliauskaitė-Tursienė prie vienos iš diskusijų feisbuke taip pat išreiškė savo nuomonę apie projektą:
„Sutinku su vieno iš verkiančiųjų tekstu, kad šiuolaikinėje visuomenėje neturi būti vietos prievartai ir kad vyriškumo sąvoka yra pasikeitusi, tačiau kai tai pritaikoma šauktinių kariuomenei, išeitų, kad, jeigu karas, tuomet ir kariauja tegu tie, kurie nėra tokie jautrūs pacifistai? O mes užsiimsime savo verslu, žmona, su kuria ką tik susituokėme (kažkuris apie tai pasakojo) ir nedrįskite pavadinti mūsų ne vyrais!
Ir iš viso – turėjo iš anksto perspėti, kad Rusijai susisuks smegenys. Papildomo prieskonio šis „socialinis projektas“ įgyja tuomet, kai sužinai vieno iš herojų nuotykius su policija dėl seksualinių santykių viešojoje erdvėje – matys, tai dar viena kova už teisę laisvai mylėtis ten ir tada, kada užsinori – negali gi represuoti savo kūno. Aplinkinių interesai? Apie tai kituose projektuose.“
- Žurnalistas, rašytojas Andrius Užkalnis teigė, kad ši idėja jį kiek suerzino, tačiau, anot jo, tai – vienas iš meno bruožų:
„Verkiančių šauktinių fotografavimas nėra kūrėjų išdavystė. Menas privalo erzinti. Mane suerzino, bet aš džiaugiuosi, kad toks menas yra. Lietuva šauktinius gražino tam, kad ir toliau būtų laisva šalis, kur galima fotografuoti verkiančius ir taip pat juoktis iš verkiančių, o ne tokia, kur menas tarnauja nustatytai tvarkai.
Tie, kas nori, kad tokių nuotraukų nebūtų, tarnauja Šėtonui – tam pačiam, kurio pakalikai rašo ieškinius dėl patyčių ir sako, kad „humoras neturi įžeisti“. Meną galima maišyti su politika, ką kūrėjos ir padarė. Ir tuo menu galima piktintis, ką daugelis ir darė. Šiandien esu labiau, nei anksčiau, įsitikinęs, kad Lietuva yra laisva šalis, o ne profesionalių skundikių ir minčių policijos kraštas. Už Lietuvą be politkorekcijos vėžio“, – socialiniame tinkle pasisakė A.Užkalnis.
- Stilistė Agnė Jagelavičiūtė turi kiek kitokią nuomonę apie šį projektą. Ją taip pat išsakė feisbuke:
„Gal aš nenormali, bet man tas apsisnargliavusių bernų projektėlis, kuriuo čia visi isteriškai dalinasi, kraupus, dar padarykit projektėlį, kaip atrodo jų veidai, kai sužino, kad netyčia, neplanuotai draugė pastojo, kad jai gimė neįgalus vaikas, kad jo moteris serga vėžiu ir jai teks pašalint krūtį. Abi jas. Dar pridėkite argumentų, kad šiuolaikinėje visuomenėje nėra vietos diktatūrai. Am, nėra, o vietos elementariai moralei mažu atsiras kada? Tikiuosi. Kalbu grynai apie projektą.“
- Juvelyrė Jurga Lago sureagavo ne tik į patį projektą, bet ir, tikėtina, į A.Jagelavičiūtės komentarą:
„Visokioms (-iems) pasibaisėjusiems „apsisnargliavusiais bernais“ ir gerbiantiems raumenį, tradiciją ir diedą su kiaušais ... Geras projektas – net keista tokį mūsuose pamatyti. Šiandien apsisnargliuoti ant LT reikia daugiau drąsos, negu vaidinti kietą. O ko vertos šalia būtinai besivelkančios spekuliacijos tema: „verkiantis diedas paliks nėščią, pamestą, vėžiu sergančią moterį su nupjauta krūtimi, beigi nepriglaus našlaičio.“ (šypsosi) Nu ir dar patinka, kaip šokiruotas kaimas sprendžia apie „prastą meninę vertę ir snarglių netikrumą“ – jautri menotyrininkų tauta.“
Apie projektą „Jie laimėjo loteriją“ – jo autorės:
Beata Tiškevič-Hasanova
„Moterys įgijo teisę balsuoti tik praėjusio amžiaus pradžioje, o štai jau šio amžiaus pradžioje mes Lietuvoje turime Prezidentę – moterį. Taip pat vis daugėja tėčių, besirenkančių tėvystės atostogas. Šis amžius yra puikus tuo, kad mes vis mažiau turime pateisinti archajiškus moteriai ir vyrui keliamus reikalavimus, galime lanksčiau patys rinktis mūsų vaidmenis visuomenėje, nepriklausomai nuo biologinės lyties.“
Neringa Rekašiūtė
„Jie laimėjo loterijoje. Ar šaukimas į kariuomenę turėtų būti grindžiamas loterijos principu? Mums su Beata tai pasirodė neteisinga. Ir ypač neteisinga, kuomet vyriškumas yra siejamas su agresija, fizine jėga, emocijų nereiškimu. Todėl mes pravirkdėme šiuos nuostabius vyrus, kad papasakotume Jums apie pražūtingus ir archajiškus lūkesčius vyriškai lyčiai.“
