Paklausti, kaip susiklostė aplinkybės vykti darbuotis į Indiją, Gabrielė ir Andžejus juokiasi, kad tai vestuvių rinkoje nutinka neretai: „Jaunieji Sanjana ir Edvinas dalyvavo savo draugų vestuvėse, kurias fotografavo Gabrielė dar praėjusių metų birželį – ten ir susipažinome. Kadangi mergina indė, rytietiški bruožai iškart patraukė dėmesį, dar tada padarėme keletą bendrų jų nuotraukų, o vėliau jie susisiekė soc. tinklais ir užsakė mūsų Juoda/Balta media komandą savo vestuvėms Indijoje.“
Kaip sako fotografė Gabrielė, indiškų vestuvių įamžinimas buvo visiškai unikali patirtis: „Lietuvoje mes įpratę matyti ir dalyvauti dažniausiai vieną dieną trunkančioje šventėje, kuri susideda iš ceremonijos, sveikinimų, fotosesijos ir vakarinės dalies. O štai Indijoje vestuvės švenčiamos nuo kelių dienų iki savaitės, vyrauja be galo daug spalvų, skirtingų apeigų, tradicijų ir pasirodymų, dedikuotų jauniesiems.“
Videografas Andžejus antrina, kad vienas iš iššūkių buvo ir kultūrinis aspektas, kuomet dalyvaujant indiškose vestuvėse pirmą kartą nežinai, kas yra svarbu, o kas ne taip reikšmingą jų kultūroje: „Filmuodamas vestuves Lietuvoje žinau, kurie etapai yra svarbūs – jaunosios ėjimas prie altoriaus, jaunųjų priesaika, žiedų apsikeitimas ir pan., o indiškose vestuvės gausu įvairių ritualų, kuriuos mačiau pirmą kartą gyvenime. Nors prieš vykdami domėjomės indų tradicijomis ir kultūra, o vestuvių eigą aptarėme ir su jaunaisiais gerokai anksčiau, visgi budrumą ir dėmesį apeigų detalėms turėjome išlaikyti visą laiką, kad nepraleistume svarbių momentų.“
Tradicijos, kurių dar niekur neteko matyti
Nors Lietuvoje Gabrielei ir Andžejui teko įamžinti ne vieną vestuvių sezoną, kaip abu sako, tokių tradicijų, drabužių ir šventės niuansų dar niekur neteko matyti. Būtent savotiškos indų vestuvių tradicijos abiems ir paliko didžiausią įspūdį, rašoma pranešime spaudai.
„Indijoje kiekviena vestuvių diena susideda iš skirtingų ceremonijų ir apeigų. Pirmiausia vyksta pasiruošimas, vadinamoji mehndi dalis – nuotakos rankos ir pėdos yra puošiamos įvairiais ornamentais ir piešiniais, jaunikio dažniausiai tik delnai. Po to seka Haldi ceremonija, kurios metu visi šeimos nariai ir svečiai laimindami jaunuosius nuo galvos iki kojų ištepa geltona ciberžolių pasta. Taip pat neapsieinama be tradicinių indiškų šokių ir dainų vakaro – Sangeet. Tai – muzikinė naktis, kuri yra ne tik poros, bet ir abiejų šeimų ir draugų suvienijimo šventė. Abiejų jaunųjų šeimos ruošė šokių, dainavimo pasirodymus.
Pagrindinė tuoktuvių diena taip pat ypatinga. Nuotakai priėjus altorių Mandapą, tarp jos ir jaunikio uždedama uždanga. Prieš keičiant girliandas, skaitomos šventosios mantros. Keičiant girliandas, nuotaka ir jaunikis apipilami akshata ryžiais. Santuoka prasideda nuo nuotakos ir jaunikio puošmenų rišimo ant kaktos. Jie pagaminti iš perlų ir turi dvi perlų stygas. Be to, nuotakos sesuo uždeda nuotakai kojų pirštų žiedus. Tai vienas iš daugelio požymių, kad moteris yra ištekėjusi“, – tradicijomis dalinasi Gabrielė.
Pasakodamas apie tradicijas, Andžejus pamini ir jaunųjų apdarus, kurie, kaip pats sako, lietuvio akį rėžia, bet kelia nuostabą ir susižavėjimą.
„Vienas turbūt geriausiai matomų skirtumų tarp lietuviškų ir indiškų vestuvių – drabužiai. Tai nepaprasto grožio spalvingi apdarai – kurtos, sariai, jaunikio kostiumai, kurie kiekvienai ceremonijai buvo skirtingi ir be galo puošnūs. Šia spalvų gausa ir audinių grožiu galėjo pasimėgauti ne tik svečiai, bet ir mes patys – dirbdami vilkėjome tradiciniais indiškais rūbais. Tai mums buvo kiek neįprasta, nes dirbant Lietuvoje stengiamės vestuvėse neišsiskirti, vilkime savo komandos Juoda/Baltarūbais, tačiau Indijoje kaip tik būtume ypač išsiskyrę, jei nepaisę jų tradicijų“, – šypsosi Andžejus Žilo.
Techniniai niuansais dirbant Indijoje - kitokie
Dalindamiesi savo darbo patirtimi indiškose vestuvėse, fotografė ir videografas atskleidžia, kad techninių niuansų būta ir prisitaikyti prie kitokių darbo sąlygų reikėjo ne tik laiko, bet ir kompetencijų.
„Man, kaip videografui, labai svarbu, kad gražūs vestuvių momentai būtų nufilmuoti meniškai, iš įvairių rakursų, naudojant dinamišką kameros judėjimą. Nors pagrindinė ceremonija vyko daugiau nei valandą ir buvo galima kamerą pastatyti ant stovo ir viską nufilmuoti iš vienos vietos, siekiau meniško vaizdo, todėl kiekvieną kartą keičiant poziciją buvo nerimo ne tik praleisti ką nors svarbaus, bet ir turėti pakankamai gerą apšvietimą, kompoziciją, erdvę“, – filmavimo ypatumais dalinasi Andžejus Žilo.
Tam pritaria ir Gabrielė, turėjusi ne tik įamžinti europietiškai akiai neįprastus ritualus, bet ir šventės linksmybes: „Vienas iš iššūkių buvo žvilgsnis į jau sutemusią šventės vietą po atviru dangumi, aplinkui dūzgiant daugybei svečių. Lietuvoje dažniausiai pratę vakaro veiksmą fotografuoti uždaroje erdvėje, kurioje aišku kaip sukontroliuoti šviesą, o čia teko prisiminti ir pritaikyti turimas žinias fotografuojant lauke sutemus. Visgi, mums abiems pavyko gana greitai persiorientuoti ir techninius niuansus įveikti sklandžiai bei turėti gerą rezultatą.“
Kaip rašoma pranešime spaudai, Juoda/Balta media komanda atkreipia dėmesį ir į tam tikros vietos įstatymus bei taisykles, kuriomis reikėtų pasidomėti, vykstant fotografuoti šventės svetur.
„Pasirūpinti tinkama foto/video įranga, dronu, apšvietimu, blykstėmis ir t. t., daugumai iš mūsų jau atrodo natūralus etapas, tačiau reikėtų nepamiršti pasidomėti ir vietinėmis taisyklėmis – ar foto technika nėra draudžiama, ar nėra reikalingas leidimas naudoti droną ir ar išvis jį galima turėti. Mes patys susidūrėme su situacija, kuomet oro uoste pareigūnai droną norėjo atimti, visa laimė, kad viską pavyko sklandžiai išspręsti, bet tuo pasidomėti reikėtų iš anksto“, – įspėja Gabrielė ir Andžejus.
Nepakartojama patirtis, kurią verta kartoti?
Atslūgus įspūdžiams ir sėdus prie kasdienių darbų, Gabrielė ir Andžejus sako, kad dar dažnai pasikalba apie vestuves Indijoje, kurios abiems paliko didelį įspūdį. Kaip sako Gabrielė, Indija apskritai buvo lyg kitas pasaulis.
„Kai jaunieji pakvietė įamžinti jų vestuves Indijoje, net nenutuokėme, į kokią avantiūrą leidžiamės – nuo kelias dienas trunkančios ceremonijos iki kultūrinio šoko Mumbajuje. Visgi, džiaugiamės ne tik jaunųjų pasitikėjimu, bet ir tuo, kad savo akimis galėjome pamatyti be galo spalvingą, pilną gražių ritualų, šokių šventę, visa tai nufilmuoti ir užfiksuoti nuotraukose. Net ašaros akyse sužibo, kai pamačiau jaunuosius tradiciniais rūbais skambant gyvai muzikai – nerealus suvokimas, kad svarbiausiai šventei jie pasirinko mus“, – įspūdžiais dalinasi Gabrielė ir priduria, kad darbas Indijoje – auginanti patirtis, kuri išmeta iš komforto zonos ir įkvepia naujiems projektams bei tikslams.
„Kartu komandoje vestuvėse dirbame jau kelerius metus ir ta patirtis labai padėjo Indijoje – užtekdavo susižvalgyti ceremonijos metu, pasitarti, pasidalinti idėjomis, siekiant geriausio rezultato. Pavyko puikiai susidirbti, todėl naujam vestuvių sezonui mes jau pasiruošę!“ – juokiasi Andžejus ir atskleidžia, kad tokių išskirtinių kelionių ateityje planuoja ir daugiau.
Kadrus iš išskirtinių apeigų Indijoje pamatyti galima čia: