Tačiau viso to nebūtų, jei ne netikėtas atsitiktinumas, dėl kurio pora akimirksniu vienas kitą pamilo ir nuo tos dienos nesiskyrė. Todėl Matas net neabejoja, kad jo pažintis su būsima žmona tapo meile iš pirmo žvilgsnio, sėkmingai lydinčia juos iki pat šios dienos.
„Greta mane palaiko visose situacijose, tiek darbo, tiek sprendimų prasmėmis, todėl mes esame komanda. Aš lygiai taip pat palaikau ir Gretą. Galėčiau sekti kartu nors ir į pasaulio kraštą. Iš tiesų kartą ir tai jau padariau, kai pusei metų lydėjau ją į mokslus Australijoje“, – prisimena M.Cimbolas.
Tad apie gražios draugystės pradžią, filmą primenančias sužadėtuves bei planus išvykti povestuvinei kelionei į Adrijos ir Viduržemio jūras – 15min pokalbyje su M.Cimbolu.
– Kiekviena pora prieš pat vestuves papasakoja įvairiausias susipažinimo istorijas – nuo pažinčių svetainių iki paprasčiausio pasisveikinimo gatvėje. O kokia buvo jūsų ir Gretos draugystės pradžia?
– Susipažinome labai įdomiomis aplinkybėmis. Pirmiausia susipažinau su Gretos mama, nes gyvendamas Londone iš jos nuomojausi būstą. Tada po kiek laiko Gretai atvykus į Londoną susipažinome ir paaiškėjo, kad nuo tos akimirkos nenustojome vienas apie kitą galvoti. Galima sakyti, jog mūsų draugystės pradžia buvo netikėta mums abiem. Nė vienas neieškojome santykių, tačiau panašu, kad suradome vienas kitą visam gyvenimui. Tuo metu Greta buvo bebaigianti dvyliktą klasę, o man buvo dvidešimt vieni. Buvau dar tik neseniai atsikraustęs gyventi svetur, viskas buvo gan nauja.
Pusę metų buvome geri draugai, bet galiausiai žengiau pirmą žingsnį ir pasiūliau tapti pora. Kad ir kaip šmaikščiai skambėtų, jai įstojus į universitetą Londone dar keli metus taip likome gyventi kartu su Gretos mama, dabar jau ir mano uošviene. Kartu esame jau beveik šešerius metus, kurie praskriejo lyg pusmetis. Per visą šį laiką gyvenome labai aktyviai, kartu apkeliavome daugiau nei trečdalį pasaulio.
Pasakiškos Mato ir Gretos Cimbolų vestuvių akimirkos – galerijoje:
– Ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio?
– Manome, kad tai tikrai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Ir netikėti ja negalime – mums tokia ji buvo vienintelė. Nors susitikus pirmą kartą Greta į mane kreipėsi „jūs“. Tuo metu sunkiai dirbau internetu iš namų, barzdą šiokią tokią jau turėjau, todėl jai pasirodė, kad esu žymiai vyresnis, o tik sužinojusi mano tikrąjį amžių ji pradėjo juoktis. Šią istoriją abu atsiminsime ilgai.
– Sakote, kad esate labai aktyvūs ir apkeliavote jau trečdalį pasaulio. Tai koks tada buvo jūsų pirmasis pasimatymas?
– Pirmas mūsų pasimatymas buvo ant vienos iš nuostabiausio St. Paul's katedros stogo. Greta mėgo fotografuoti miesto vaizdus, todėl išrinkau būtent tą vietą. Viskas buvo labai gražu, abu likome sužavėti aplinka bei vienas kitu.
– Šešeri metai yra nemažas laiko tarpas, per kurį, ko gero, draugystė patyrė įvairiausių išbandymų. Kaip buvo jūsų atveju?
– Mes esame įsitikinę, kad didžiausi mūsų išbandymai pasireiškia per pasitikėjimą bei palaikymą. Greta mane palaiko visose situacijose – tiek darbo, tiek sprendimų prasmėmis, – todėl mes esame komanda. Aš lygiai taip pat palaikau ir Gretą. Galėčiau sekti kartu nors ir į pasaulio kraštą. Iš tiesų, kartą ir tai jau padariau, kai pusei metų lydėjau ją į mokslus Australijoje.
Išsiskyrę tikrai nebuvome. Žinoma, kaip ir kiekvienuose santykiuose, būna visko, bet mes laikomės paprastų principų – niekada neiname miegoti susipykę, neįžeidinėjame vienas kito, stengiamės susitaikyti akimirksniu, o ne laukti stebuklo. Skamba paprastai, bet būtent tai mums veikia.
– O ar paprastai įvyko ir sužadėtuvės?
– Sužadėtuvių žiedą nupirkau ir gerai paslėpęs laikiau apie keturis mėnesius. Greta apie tai nenutuokė. Tuo laiku turėjome kelionę į Bahamus, tačiau ten jau esame buvę, todėl ji tikrai nesitikėjo, kad būtent ten ir pasipiršiu. Paskutinę kelionės dieną pakviečiau ją į labai gražų paplūdimį, kuriame buvo filmuotas Jameso Bondo filmas, paskraidinti drono. Tačiau darėme tai kiekvieną atostogų dieną, todėl įtarimų nekilo. Tuščiame paplūdimyje gražiausią kelionės dieną ir pasipiršau. Prieš pasiperšant išmokau skraidinti droną, todėl, jį palikęs sklandyti virš mūsų, viską ir užfiksavau. Emocijų buvo labai daug, manau abu tos akimirkos niekada nepamiršime.
– Galiausiai viskas persikėlė į šių metų vasarą, kai jau rugpjūčio 14-ąją vienas kitam prisiekėte amžina meile. Kokioje bažnyčioje sumainėte vestuvinius žiedus?
– Žiedus sumainėme Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų, kitaip dar vadinamoje Vytauto bažnyčioje. Tiesą sakant, aplankėme ne vieną bažnyčią, bet su kunigu Kęstučiu Rugevičiumi atradome ryšį. Labai norėjome, kad būtent jis palaimintų mūsų santuoką.
– Sako, kad kai kurios nuotakos ar jaunikis svarsto apie galimybę pabėgti nuo altoriaus. Kaip kovojote su jauduliu?
– Nuo altoriaus bėgti tikrai neketinome. Tačiau aš jaudinausi vestuvių išvakarėse, kai Greta buvo labai rami, o ji atvirkščiai – labai jaudinosi jau vestuvių rytą. Bet abiejų jauduliai visiškai išgaravo, kai sutikome vienas kitą liepų alėjoje ir įteikiau jai vestuvinę puokštę. Manome, kad su jauduliu kovoti nereikia, tai labai natūralus jausmas, ir truputis jaudulio dar niekam nepakenkė, todėl išgyvenome viską, ką ši šventė mums atnešė.
– Nebaisus vedybinis gyvenimas?
– Esame susituokę dar labai trumpai, tačiau tuo nuoširdžiai kasdien mėgaujamės. Žinoma, daug kas kalba, kad povestuvinė euforija praeis ir prasidės buitis, bet esame ramūs. Per beveik šešerius metus neleidome buičiai užimti mūsų minčių, patys kuriame savo gyvenimą ir gyvename taip, kaip pasirenkame. Todėl tol, kol esame kartu, nieko nebijome.
– Vestuvių šventę surengėte labai gražioje vietoje – Pažaislio vienuolyne. Papasakokite plačiau, kaip viskas vyko ir ar planavote didelę šventę?
– Šventę planavome sau ir žmonėms, kuriuos mylime, kurie mums yra svarbūs. Norėjome, kad visais būtų gerai pasirūpinta, kad būtų smagu, jog patys dėl nieko nesijaudintume. O svarbiausia, kad viskas būtų tikra, nes tokią šventę norime turėti vienintelę savo gyvenime. Manome, kad viskas pavyko ir nieko nekeistume.
Įspūdingas Pažaislio vienuolyne esančio viešbučio „Monte Pacis“ restorano dekoracijas rengė Mantas Petruškevičius, kiekvieną vestuvių detalę kruopščiai suplanavo Laura Vagonė, svečius linksmino Rolandas Mackevičius bei brangias akimirkas įamžino Lukas Gricius bei „Memo Media“. Tačiau tikime, kad vienas svarbiausių vestuvių komponentų buvo mus supantys žmonės.
– Socialinėje erdvėje sulaukėte ne vieno gražaus palinkėjimo vestuvių proga, o ką jau kalbėti apie draugų pasidalytas šventės akimirkas. Tad kiek šventėje dalyvavo žmonių ir ar teko ilgai rinktis vietą?
– Svečių turėjo būti apie septyniasdešimt. Deja, dėl pasaulyje susiklosčiusių aplinkybių iš jų atvykti galėjo tik virš penkiasdešimt.
O vietos pradėjome ieškoti praeitų metų gegužę Italijoje. Apkeliavome vidurio Italiją ir vakarinę pakrantę. Labai susižavėjome Amalfi regionu ir, žinoma, Sicilija. Tačiau norėdami vestuvių šių metų gegužę supratome, kad Italijoje tokiu metu nėra taip jau ir šilta, todėl pamanėme, kad geriau luktelėti porą mėnesių ir jas atšvęsti Lietuvoje. Čia aplankėme porą patikusių vietų, bet pasirinkti Pažaislį ir „Monte Pacis“ viešbutį ilgai netruko. Būtent jis mus užbūrė savo autentiška dvasia.
– Gal šventės metu sulaukėte kokių nors įspūdingų staigmenų, netikėtumų?
– Šventės metu vienas kitą nustebinome įžadais, kuriuos buvome slapta pasirašę, jie itin palietė. Tiesa, nuotaikingą staigmeną man surengė žmona, pakvietusi vieną lietuvišką moterų grupę padainuoti. Aš tuo tarpu jai taip pat surengiau staigmeną, apie kurią dabar ji jau žino – tai mūsų povestuvinė kelionė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ledo ritulininkas Mantas Armalis vedė mylimąją švedę: pasidalijo šventės akimirkomis
TAIP PAT SKAITYKITE: Ištekėjo žinoma plaukų stilistė Margarita Jakučinskaitė: pasipuošė sesers Viktorijos kurta rožine suknele
– Tiesa, norėčiau pagirti jūsų abiejų vestuvinį įvaizdį – tiek jūs, tiek Greta atrodėte labai gražiai. Galbūt už aprangų slypėjo garsių dizainerių vardai?
– Už savo įvaizdį ir patarimus dėl jo, taip pat už visą šventę ir jos išpildymą esame dėkingi savo planuotojai Laurai Vagonei, kuri subūrė nuostabią komandą. Todėl mums patiems beveik niekuo nereikėjo rūpintis. Gavome patarimų ir sprendimų visais klausimais. Jie mums buvo ypač naudingi, nes Lietuvoje negyvename jau nemažai metų, nesidomėjome vestuvių madomis ir naujovėmis čia, todėl Laura viską labai supaprastino.
Specifiškai garsių dizainerių vardų nesivaikėme. Rinkomės tai, kas patiko, su kuo patys pajautėme ryšį. Pagrindinę nuotakos suknelę siuvo „Vamp“ mados namai, o trumpute suknele papuošė Liutauras Salasevičius. Mano smokingo siuvimą ir dizainą visu šimtu procentų išpildė dizaineris Andrius Sergejenko.
– Neretai jaunavedžiai daug darbo įdeda ir į vestuvinius žiedus. Galbūt juos kaip nors specialiai išsigraviravote?
– Žiedus įsigijome Majamyje dar žiemą. Tai buvo pirmasis vestuvių pirkinys. Juos pirkome ten pat, kur pirkau ir sužadėtuvių žiedą. Juvelyrinių dirbinių parduotuvėje su žydų kilmės pardavėju susibendravome, buvau jam pažadėjęs, kad kitą kartą grįšiu jau su būsima žmona. Būtent taip ir padarėme.
Mano žiedas paprastos stilistikos, balto aukso. Gretos taip pat balto aukso, tačiau specifiškas, puoštas deimantukais, o į jo vidų įsistato sužadėtuvių žiedas.
– Dovanos – irgi neatsiejama vestuvių dalis. Ar prašėte kažko specifiško?
– Didžiausia dovana, sukūrusi mūsų šventę, buvo svečiai. Be mums mylimų žmonių, ji nebūtų tokia, kokia buvo. Kalbant apie materialias dovanas, nieko specifiško neprašėme, bet kvietime pageidavome, kad dovana būtų prasminga, kažkuo mums įsimintina. Todėl neslėpsime, gavome nemažai nuostabių paveikslų.
– Kalbant apie vestuvinę kelionę, kas šiuo metu daugeliui sukelia nemažai nepatogumų, ar planuojate kur nors išvykti?
– Planuojame, bet dabar gyvename beprecedenčiu laiku, kai planai labai nestabilūs ir priklauso ne tik nuo asmeninio adekvataus elgesio, bet nuo visų mūsų. Jei situacija nepablogės, su draugų pora, kuri negalėjo atvykti į Lietuvą dėl apribojimų, plauksime jachta po Adrijos ir Viduržemio jūras.
-
Krepšininkas Arnoldas Kulboka vedė mylimąją Gitaną: per 4 draugystės metus pora nesipyko nė karto
-
Po netikėtos pažinties Vilniaus vicemeras V.Benkunskas Arkikatedroje vedė operos solistę V.Vasaitytę
-
Dviguba Viktorijos ir Vilhelmo Čepinskių šventė: ne tik atšoko vestuves, bet ir pakrikštijo dukras
