Prieš olimpines žaidynes Pekine E.Krungolcas keletą dienų praleido Vilniuje su drauge Vesta. Sužadėtinė stengėsi nekamantinėti sportininko, kaip jis jaučiasi, ką norėtų pasiekti – stengėsi neperlenkti lazdos. „Man rūpėjo, kad jis atsipalaiduotų po treniruočių Maskvoje, pailsėtų ir kiek įmanoma nurimtų prieš olimpiadą“, – LŽ pasakojo Vesta Tribandienė, jau šiandien tapsianti olimpiečio žmona.
Edvinui patinka paprasti ir įprasti dalykai: laiką leisti su draugais, pažiūrėti filmą kine, kartais padrybsoti priešais televizorių, pavakaroti.Nuoširdūs pašnekesiai apie artėjantį išbandymą Pekine moteriai atskleidė Edvino jaudulį, bet puikiai laikėsi. „Turbūt prieš Edvinui išvykstant aš labiau jaudinausi nei jis“, – penkiakovininko gebėjimu valdyti emocijas žavėjosi Vesta.
Jie su Edvinu draugauja pusantrų metų, susipažino, nes sukiojosi tame pačiame draugų būryje. Mergina nesijaučia sidabro medalio dalininke, tik džiaugiasi kartu su sportininku ir stengiasi kurti jam mielą aplinką, parodyti, kad jis laukiamas, branginamas artimųjų.
Edvinui patinka paprasti ir įprasti dalykai: laiką leisti su draugais, pažiūrėti filmą kine, kartais padrybsoti priešais televizorių, pavakaroti. „Valgo, nesiskundžia, – Edvino reakciją į jos pagamintą vakarienę apibūdina Vesta. – Ne visada aš ją paruošiu, bet kai būname namie, stengiamės patys prie viryklės suktis.“ Vestai skaniausias olimpiečio gaminamas patiekalas – makaronai su jūros gėrybėmis.
Medalis – ne uošvei
Edvinas, Vesta, jos sūnus Lukas, kurį rugsėjo pirmąją mama jau ne pirmus metus išlydėjo į mokyklą, kartais susitinka su Edvino mama, aplanko Vestos tėvus. Iš čia ir ta „uošvės aiškiaregystė“, kad Edvinas parsiveš sidabrą. „Pietavome pas mano tėvus. Išvažiuojant sūnus jam skandavo, kad reikia aukso, o mama pasakė: „Parvežk sidabrą, ir bus gerai“, – prisiminė sužadėtinė. – Nereikėtų šito sureikšminti, tikrai ne dėl uošvės stengtasi ir ne jai tas medalis vežtas.“
Pietavome pas mano tėvus. Išvažiuojant sūnus jam skandavo, kad reikia aukso, o mama pasakė: „Parvežk sidabrą, ir bus gerai“, – prisiminė sužadėtinė.Po jojimo varžybų Vesta žinojo, kad kažkuris medalis bus Edvino. Iki tol baiminosi prognozuoti: labai norėjo, kad jam pasisektų. „Tai žmogus didvyris iš didžiosios raidės, kuris tūkstančiu procentų vertas šios pergalės“, – įsitikinusi būsima sportininko žmona. Įvertinimas olimpiadoje E.Krungolcui buvo pats geidžiamiausias, ypač turint galvoje Atėnų žaidynes 2004-aisiais, kai padėdamas draugui – kolegai A.Zadneprovskiui – liko tarp silpniausiųjų. Vestos nuomone, daug kas, būdamas Edvino vietoje, neištvertų ir apleistų penkiakovę, daug kam būtų pritrūkę ryžto, valios, tikėjimo.
E.Krungolcas Londone?
Ar sportininkas toliau sieks aukščiausio įvertinimo – olimpinio aukso – jo mergina nežino ir sako, kad nesikiš, tik palaikys vyro sprendimą. Jei leis sveikata, bus pasiryžęs, Vesta išlydės Edviną į Londoną po ketverių metų. „Tikrai nesakysiu, kad pailsėtų, sėdėtų namuose. Man gera, kai jam gerai“, – tvirtino šeštadienį žmona tapusi E.Krungolco mylimoji.
Atidžiai domėtis penkiakovininko karjera Vesta pradėjo jiems tapus pora. Anksčiau tik žinojo apie Edviną, šiek tiek domėjosi, juolab kad sportininką ir ją siejo bendri draugai. „Sužinodavau apie pergales, supratau, kas yra penkiakovė, bet tai dar nerimtas domėjimasis“, – pasakojo sužadėtinė.
Iškovojusio sidabro medalį Edvino pasveikinti, pasitikti oro uoste atėjo ir rašytojas Marius Ivaškevičius, jo draugė Gražina, kiti artimieji. Tai vis bičiulių būrys, kuriame pora ir susitiko. „Kartais nebeatseku, kaip draugai susibūrė. Svarbiausia, kad kompanija yra šauni ir darni. Ne vienas žmogus po sutikimo skambino Edvinui ir sakė, kad pavydi jam tokių nuoširdžių draugų“, – pasakojo Vesta. Su vienais draugais jie važiuoja į gamtą, su kitais – sėdi bare penktadienio vakarą, treti mielai žiūri kiną kartu, eina vieni pas kitus į svečius. Per gimtadienius, šventes susirenka ir visas būrys. Vestai kiekvienas jų draugas yra įdomi asmenybė, puikus žmogus.
Laukia tuoktuvės
Šeštadienį pora susituokė. Santuokos priesaiką Edvinas ir Vesta tarė Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Povestuvinės puotos jaunavedžiai nesureikšmina, su draugais ir artimaisiais švęs gražioje, romantiškoje aplinkoje.
Sūnų auginanti moteris norėtų ir daugiau vaikų. Konkrečių datų neplanuoja, nesvarsto, – bus matyti.Vestai ši santuoka bus antroji, bet ji nelinkusi komentuoti ankstesnių santykių. „Nenoriu vardinti paviršutinių, standartinių priežasčių, kodėl išsiskyrėme, o leistis į ilgas diskusijas ne vieta ir ne laikas. Galiu tik paminėti, kad kaip nutinka daugeliui jaunų porų, mums irgi: pamatėme, kad skiriasi mūsų tikslai, ir kuo toliau, tuo labiau, todėl išsiskyrėme“, – prisiminė moteris.
Į klausimą, ar jiems su Edvinu svarbu tuoktis bažnyčioje, Vesta lakoniškai atsako: „Taip, svarbu.“ Pora dalyvavo sutuoktinių kursuose, kurie įprasti tuokiantis kunigo akivaizdoje. Iš pradžių porai tai tebuvo formalumas, kurį reikėjo atlikti. Pradėję lankyti susitikimus, jie buvo maloniai nustebinti. „Net tuos dalykus, kurie žinomi, apie kuriuos svarstai, dar kartą išgirsti visai netrukdo, tik padeda, – sako Vesta. – Manau, kad santuokoje svarbiausia noras, kad šalia tavęs esantis žmogus būtų laimingiausias, tada tiesiog stengiesi tai įgyvendinti.“
Sūnų auginanti moteris norėtų ir daugiau vaikų. Konkrečių datų neplanuoja, nesvarsto, – bus matyti.
„Net nežinau, kokie galėtų būti blogi santykiai arba kokie labai geri. Šiuo atveju – kaip yra, taip yra gerai. Sutariame, ir tiek, – apie savo ir anytos santykius kalba pašnekovė. – Man to pakanka, be to, ir laiko praėjo ne tiek daug.“
Po vestuvių pora važiuos į Jungtines Amerijos Valstijas, kur gyvena vienintelė Vestos sesuo. Ji įsikūrusi Niujorke, dirba Kolumbijos universiteto ligoninėje gydytoja. „Seniai, ne vienerius ir ne dvejus metus norėjau ją aplankyti. Tai bus puiki proga suderinti ir atostogas, ir povestuvinę kelionę, ir susitikimą su seserimi“, – sako vilnietė. Aplankę sesę, jiedu pailsės, pramogaus, keliaus po Ameriką.
Viena komanda
Moters negąsdina mintis, kad didelę dalį būsimo vyro gyvenimo užims sportas. Sunkiausia, kai prasideda įtemptas sezonas, kai daug kelionių. Bet kartais Vestai net smagu laukti grįžtančio Edvino. Svarbiausia, kad jis darytų tai, ką nori, nesvarbu ar tai bus sportas, ar sėdėjimas biure nuo 8 valandos ryto iki 5 vakaro, ar savo verslas.
Ji yra lydėjusi sportininką į vienerias varžybas – pernai birželį vykusį Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatą Rygoje. Tada E.Krungolcui nelabai pasisekė. „Tvirtai ir suprasdamas, kad tai – ne paskutinė proga. Negali visada nugalėti“, – taip Edvinas priima nesėkmes.
Ir pati Vesta sportuoja, nors ne profesionaliai, tik tiek, kad gerai jaustųsi. „Sveikatai tai būtina. Sunku būtų atsisakyti judėti. Stengiuosi sportuoti nuolat, bandau tai vieną, tai kitą sporto šaką“, – aiškino moteris. Dabar ji intensyviau mokosi žaisti lauko tenisą. Rudenį, žiemą lanko sporto klubą, plaukioja baseine. Jos sūnus Lukas irgi sportiškas, mėgsta krepšinį. Berniukas palaiko būsimą patėvį, jaudinasi dėl jo pergalių. „Esame viena komanda“, – apibendrino Edvino sužadėtinė.
