Visi norintys atsisveikinti su G.Ruplėnu dieną buvo kviečiami į Vilniaus centre esančią Šv. Kotrynos bažnyčią – kiek ilgiau nei tris valandas prieš pat laidotuves čia stovėjo urna su jo pelenais. Pagerbti G.Ruplėno atminimo į bažnyčią nešini baltais rožių žiedais atvyko artimieji, draugai, kolegos.
Iš Šv. Kotrynos bažnyčios G.Ruplėno palaikai išnešti prieš 16 valandą, laidotuvių ceremonija prasidėjo 16:15 val. Palydėti G.Ruplėną į Antakalnio kapines atvyko daugiau nei šimtas jo artimųjų, bičiulių. Jų gretose – ir buvę kolegos: Kęstutis Jakštas, Arūnas Valinskas, Jogaila Morkūnas, Rimas Šapauskas, Vytaras Radzevičius, Edmundas Jakilaitis ir kiti.
Sukalbėjus maldą žodį tarė G.Ruplėno žmona Dalia. „Buvo skaudu matyti tai, ką matau. Buvo sunku suvokti, kad tai, ką matau, yra realybė – netektis. Labai sunku buvo laukti jo pargrįžtant. Dabar atėjo ramybė ir liko dėkingumas jam, kad buvo mano gyvenime. Jis buvo mano vaikų gyvenime. Jis buvo toks vyras, kuris leido man pasijusti moterimi, rūpinosi mumis. Ateina dėkingumas visiems jums ir Lietuvos žmonėms. Ne tik tiems, kurie meldėsi už mus, už Gintaro sielą. Tikrai žinau, kad ten, kur jis yra, jis yra laimingas. Ačiū visiems už palaikymą, ačiū, kad esate čia, ačiū ir tiems, kurie negalėjo ateiti“, – tramdydama ašaras sakė Dalia Ruplėnienė.
Į susirinkusiuosius, o visų pirma – G.Ruplėno šeimą prikimusiu balsu kreipėsi ir A.Valinskas: „Dalia, Domantai, Marija, mama... Dar kartu su Gintaru paskaičiavau, kad išmetus visus metus, dienas ir naktis, kuriuos praleidome su savo artimaisiais, kartu praleidome daugiausia laiko – vienam suole, scenoje, grupėje, kaimynystėje – kartu statėme namą... Šiandien važiavau tuo keliu, kuriuo kartu daugsyk važiavome. Medžiai paaugę, namas tebestovi, tik ten gyvena kiti, bet mūsų sielos ten“, – sakė jis.
A.Valinskas neslėpė, kad kalbėti apie G.Ruplėną tokią akimirką jam – labai sunku. „Atvirai šnekant, man labai sunku kalbėti, nors darbas mūsų buvo toks – kalbėti, rašyti, dirbti... Išėjo žmogus, kurio mes pasiilgsime. Pasiilgsime kiekvienas kaip savęs, nes išėjo mūsų dalis. Mano dalis išėjo labai labai didelė“, – kalbėjo jis reikšdamas užuojautą.
Laidojant urną su G.Ruplėno palaikais kapinėse teskambėjo paukščių čiulbėjimas – artimieji tylomis mėgino sutramdyti ašaras, vėliau ėmė sakyti maldas. G.Ruplėno kapą nuklojo baltų rožių žiedai.
Pasibaigus laidotuvėms visi norintys drauge prisiminti G.Ruplėną pakviesti į Bernardinų sode esantį teniso aikštyną.
Mirė Jordanijoje
Kaip Žmonės.lt rašė, Gintaras Ruplėnas mirė birželio 12-ąją Jordanijoje.
Iš pradžių G.Ruplėnas su didele bičiulių ir pažįstamų kompanija viešėjo Izraelyje. Vėliau bendrakeleiviams grįžus į Lietuvą, jis su žmona Dalia ir dar keliais bičiuliais tęsė kelionę Jordanijoje. Žmonės.lt žiniomis, G.Ruplėnui viešbutyje sustojo širdis.
Dėl įvairių priežasčių palaikų pargabenimas į Lietuvą vis buvo atidedamas. Praėjus daugiau nei savaitei po mirties, G.Ruplėno kūnas birželio 21-ąją pagaliau sugrįžo į gimtinę ir buvo kremuotas Kėdainiuose.
Šių metų rugpjūčio 25 d. Gintarui Ruplėnui būtų suėję 50 metų.