Iš draugių išgirdusi susižavėjimo šūksnius ir prašymus išmokyti taip tapyti ir jas, moteris nusprendė surengti tapybos pamokų kursą. Tiesa, ji tikrai netaps griežta ir reiklia dėstytoja savo studentėms. Susibūrimų metu ji nori įkvėpti kitas moteris, padėti pamiršti stresą, įnešti į jų gyvenimą spalvų ir galbūt padovanoti naują hobį.
„Saviraiška per tapymą visada užėmė labai svarbią vietą mano gyvenime ir pagaliau aš grįžtu prie savo svajonės, šaknų. Greitai pristatysiu pirmą tapybos parodą, jau dabar labai bijau ir jaudinuosi. Jaučiuosi kaip vaikas, ką tik baigęs dailės mokykla. Tai nauja pradžia, kurios aš labai laukiu“, – sako kūrėja.
Svajonė išsipildė ne iš karto
V.Jakučinskaitė potraukį piešimui pajuto dar vaikystėje. Kaip pasakoja, mieliau piešdavo nei eidavo žaisti į kiemą. Žinoma moteris baigė dvi dailės mokyklas, Vilniaus dailės akademiją. Tiesa, į ją pavyko įstoti iš antro karto.
„Pamenu tą dieną, atrodė, kad žlugo visos svajonės... Žemė iš po kojų slydo, neturėjau jokio kito plano. Tai buvo pirmas žingsnis į suaugusio žmogaus pasaulį ir jis nepavyko. Kritau į bedugnę, praradau pasitikėjimą savimi ir savo talentu“, – pasakoja V.Jakučinskaitė.
Porą mėnesių tuo metu dar tik būsima dizainerė sėdėjo namuose, manė, kad jai prasidėjo depresija. Iš paskutinių jėgų V.Jakučinskaitė susiėmė, pradėjo lankyti VDA paruošiamuosius kursus, laisvu metu dirbo padavėja. Darbuotis tekdavo naktimis, namo grįždavo paryčiais, o dieną mokėsi. Tačiau tai V.Jakučinskaitė prisimena kaip nuostabų laiką.
„Supratau, ko gyvenime noriu labiausiai ir kaip brangiai už savo svajones reikia sumokėti. Todėl kitais metais vėl stojau į VDA. Pamenu tą dieną, kai atėjau žiūrėti rezultatų. Stojančiųjų buvo labai daug, didelė konkurencija. Juk į akademiją stoja talentingiausi, gražiausiai piešiantys... Kai priėjau prie įstojusiųjų sąrašo ir pamačiau savo pavardę – apsiverkiau... Jaučiausi, kaip užkopusi į Everestą“, – prisiminė V.Jakučinskaitė.
Tapymas – galimybė pabėgti nuo rutinos
Dizainerė pasakoja, kad tapymas padeda suvaldyti stresą, pabėgti nuo nusibodusios rutinos, rūpesčių ir pareigų, suteikia nusibodusiai kasdienybei spalvų. Taip pat leidžia atskleisti vidinius talentus, gamina endorfinus, o buvimas kūrybingoje aplinkoje suteikia dvasinės energijos.
„Manau, kad kiekvienos moters gyvenime būna akimirkų, kai nuovargis, nepasitenkinimas ir rutina ima viršų. Erzina vyras, vaikai, nėra naujų įspūdžių, prasideda nusivylimas ne tik savo aplinka, bet ir pačia savimi. Todėl labai noriu savo meilę tapybai perduoti kitoms moterims, įkvėpti ir įnešti į jų gyvenimą naujų vėjų“, – pasakoja V.Jakučinskaitė.
Emocinę tuštumą užpildo tik kūryba
Žinoma moteris dalinasi ir savo asmenine patirtimi. Anksčiau, norint atsikratyti streso ar praskaidrinti kasdienybę, užtekdavo su draugais nueiti į barą ar kino teatrą. Pabėgti nuo įtampos padėdavo ir apsipirkinėjimas. Nauji drabužiai suteikdavo laikiną laimę, galiausiai neužsidarydavo spintos, o lentynos lūždavo nuo nereikalingų daiktų.
„Šiuolaikiniai žmonės perka daiktus ne todėl, kad jie būtų reikalingi. Labai dažnai jie perka emocijas, kurias tas daiktas sukuria. Tikriausiai ne vienam teko patirti tą momentą, kai alkoholis, vakarėliai ir nauji daiktai nustoja džiuginti. Ir kas tada? Reikia ieškoti ilgaamžių dalykų, gebančių sukurti dvasinę pilnatvę“, – sako V.Jakučinskaitė.
Suknelių kūrėja įsitikinusi – kai žmogų kankina emocinė tuštuma, jis prisimena save, atsigręžia į sielą, pamirštas svajones. Kiekvienam žmogui teko patirti, ką reiškia, kai ne tu valdai stresą, o jis valdo tave. Dizainerė mano, kad laikas, skirtas sau, yra pati geriausia dovana.
„Man tapymas yra geriausia meditacija. Stovint priešais molbertą, laikas tarsi ištirpsta, manęs nebelieka. Pagaunu bangą ir esu energijos, malonumo sraute. Kūrybinis procesas išvalo galvą nuo įkyrių minčių. Tokioje būsenoje atsiskleidžia daug tiesų, siela tarsi pakyla virš kasdienybės, o aplinka įgauna ryškesnių spalvų. Tam, kad pradėtumei tapyti, nereikia to mokėti, išmanyti proporcijas ar spalvotyrą. Svarbiausia yra atsipalaiduoti ir mėgautis procesu. Rezultatas – nutapytas paveikslas papuoš namų sieną arba galės tapti dovana artimam žmogui“, – sako V.Jakučinskaitė.
Pamokose – dėmesys kiekvienai
Tapybos pamokos prasidės sausio mėnesį, Žvėryne, salone „Tiulio fėja“ – įkvepiančioje, kūrybingoje ir jaukioje aplinkoje. Ten jau užima vietas molbertai, o visomis priemonėmis, kurios reikalingos tapybai, V.Jakučinskaitė pasirūpins pati. Dažus, teptukus, drobes parinks iš jai labiausiai patinkančių.
„Jums reikės tik ateiti ir gerai praleisti laiką. Rinksiu mažas grupes, po 5 ar 6 moteris, todėl užteks dėmesio kiekvienai, būsiu šalia viso proceso metu. Patarsiu, kaip maišyti spalvas, sukurti kompozicija, nuo ko pradėti. Padėsiu išsirinkti siužetą ir padėsiu užbaigti darbą taip, kad galėtumėte juo didžiuotis. Garantuoju gerą kompaniją, pagalbą ir prasmingą laiką kartu. Po kiekvieno užsiėmimo geriant arbatą aptarsime įspūdžius ir tai, ką būtų galima nutapyti kitą kartą“, – šypsosi V.Jakučinskaitė.
