Jaunieji džiaugiasi, kad santuoka tapo svarbiu patvirtinimu to, ką visus tuos trylika metų kartu išgyveno. O būta, prisipažįsta, visko. Tačiau kad šiandien yra kartu – tuo daug kas pasakyta.
„Dar iki santuokos mes su Vitalijumi gyvenome laikydamiesi šventos taisyklės: privalome likti kartu. Ne dėl to, kad mus saisto santuokos įžadai, o todėl, kad jau seniai nusprendėme likti kartu, nors ir kas nutiktų... Žinau, kad Vitalijus yra geriausias. Ne apskritai geriausias, bet geriausias – man, jis man sukurtas. Privalau jį saugoti, nes kitas žmogus nebus tuo, kuo yra Vitalijus.“
„Ar po vestuvių kas nors pasikeitė? – balsu susimąsto Vitalijus. – Giliai viduje jaučiu, kad pasikeitė. Su vestuvėmis atėjo supratimas, jog mūsų meilė – šimtaprocentinė. Norisi Viktorijai, vaikams dar daugiau visko suteikti, dar labiau jais rūpintis. Dabar mūsų šeimoje – pats tikriausias medaus mėnuo...“
Interviu bei gražiausios šventės akimirkos – tik naujausiame žurnale „Žmonės“
