„Monaco Butterfly Ball“ – olimpinės dviratininkės Modestos Vžesniauskaitės mylimojo, britų milijardieriaus Johno Caudwello organizuojamas labdaros renginys, kuriame kvietimo dalyvauti šiemet sulaukė ir Kanuose gyvenanti pora.
Kalbėdamasi su 15min Viktorija Siegel pripažįsta, kad, nors puošnus renginys ir reikalavo paisyti aprangos kodo, ji su Danieliumi dėl įvaizdžio nesijaudino. Vis dėlto sulaukusi kvietimo Viktorija iš karto žinojo į ką kreiptis pagalbos – į mėgstamą dizainerę Paulą Poderytę.
Žemę siekiančią lengvo audinio suknelę dizainerė pasiuvo per kelis mėnesius. Tiesa, šį kartą viskas nebuvo taip lengva – sukurti suknelę teko per atstumą.
„Papasakojau bendrą suknelės viziją, o Paulos kūrinys atitiko visus mano norus, rezultatas pranoko lūkesčius. Tiesa, buvo baisu dėl išmatavimų, bet galiausiai viskas pavyko kuo puikiausiai“, – sako Viktorija.
Vos per kelis mėnesius pasiūti suknelę – itin sunkus darbas. Tad nors ir egzistavo tikimybė, jog suknelės reikiamu laiku nepavyks sulaukti, Viktorija Siegel sako nė kiek nesijaudinusi.
„Nors su siuntimais Prancūzijoje nėra lengva, bet, galvojau, tebūnie – bus kaip bus. Nemėgstu panikuoti dėl smulkmenų, o jei ir būtų kas ne taip, gi ne suknelė svarbiausia. Į renginį ėjome dėl labdaros, tai jeigu ne ši suknelė, kaip ir kiekviena moteris tiesiog sukčiausi iš situacijos“, – šypteli Viktorija.
O šį kartą moteris leido pasipuošti kiek drąsiau. Anot Viktorijos, taip atvirai ji rengiasi tik išskirtinėmis progomis. „Nemėgstu gilių iškirpčių, mėgstu kuklesnius drabužius. Žinoma, viskas priklauso nuo progos, tačiau kiekvieną dieną taip puoštis tikrai negalėčiau. Bet bendroje aplinkoje suknelė atrodė puikiai, nei per daug, nei per mažai. Svarbiausia, vyrui buvau graži“, – juokiasi V.Siegel.
Vakaro metu nenusileido ir Danielius Bunkus – labdaros renginyje jis vilkėjo elegantišką kostiumą.
„Aš, kaip moteris, visuomet Danieliui patariu, bet ir jis pats turi gerą skonį. Žinoma, vienas su kitu susiderinome, kad kaip pora atrodytume gerai“, – sako moteris.
Ir nors ši elegantiška suknelė galėtų tikti net vestuvėms, Viktorija pripažįsta, kad suknia atrodys visai kitaip. „Šį kartą norėjosi paprastos, princesiškos suknelės, o vestuvėms turiu sugalvojusi kitą modelį“, – juokiasi Viktorija.
Labdaros renginyje – keli šimtai žmonių.
Šiame pokylyje Viktorija Siegel ir Danielius Bunkus dalyvavo pirmą kartą ir džiaugėsi galėję prisidėti prie kilnaus tikslo.
„Labai džiugiai priėmėme kvietimą dalyvauti. Niekada nepraleidžiame progos prisidėti prie labdaros. Labdara mums yra neatsiejama gyvenimo dalis, tai negalėjome praleisti šio renginio“, – pripažįsta moteris.
Renginyje dalyvavo apie 250 žmonių iš viso pasaulio, o pokylio metu svečiai suaukojo daugiau nei 500 tūkst. eurų.
„Manau, kad kiekvienas gyvenime privalome padėti tiems, kuriems reikia labiausiai. Gi nežinome, kokį gyvenimo išbandymą mums atneš likimas, negalime nusisukti vienas nuo kito“, – sakė renginyje dalyvavusi V.Siegel.
„Labdara mums – tai lyg kažkas švento. Mūsų manymu, tai – privalomas dalykas kiekvienam žmogui. Koks nuostabus jausmas padėti kitam, sukelti teigiamas emocijas, išpildyti kieno nors svajones. Juk kartais tiek mažai reikia, kad jaustumeisi laimingas. Mano manymu, apie labdarą reikia kalbėti kuo garsiau. Ne tam, kad pasipuikuotum ar pasigirtum, bet kad parodytum pavyzdį kitiems, atkreiptum dėmesį į pasaulyje esančias problemas. Kalbėdami apie gerus darbus, duodame pavyzdį ir visiems kitiems“, – priduria Danielius Bunkus.
Viktorija Siegel džiaugiasi, kad renginyje taip pat pavyko užmegzti naujų pažinčių, taip praplečiant draugų svečioje šalyje ratą. Po trumpų vasaros atostogų į naujus namus Kanuose grįžusi V.Siegel sako, kad taip čia grįžti darosi lengviau, nors gimtinės liūdesys didelis.
„Čia jau apsipratome, susiradome draugų. Žinoma, pasiilgstame Lietuvos, ypač aš esu prieraiši prie gimtinės, kalbos, kultūros. Maisto, galų galiausiai, jau nekalbant apie giminaičius, draugus.
Vis dėlto čia esu su savo šeima, o tai yra svarbiausia. Kaip ir esu sakiusi anksčiau, aš visuomet keliausiu kartu su šeima, nesvarbu, koks tai miestas bebūtų. Niekas nesuteiks tiek laimės, kiek šeima. Ne nuo vietos priklauso tavo laimė, o tie žmonės, su kuriais ją kuri. Tai gali vykti kad ir mažiausiame kaimelyje“, – sakė V.Siegel.
