„Vaikai – Aukščiausiojo dovana, jos reikia nusipelnyti. Nebandysiu pagražinti: motinystė, tėvystė – ne vien rožėmis klotas kelias. Būna ir ašarų, didžiulio nuovargio“, – prisipažįsta moteris, bet po bemiegės nakties pailsėjusi vyro vėl klausia: „Na, Meile, kada planuosime trečią?..“
Nors labai trūksta poilsio, Viktorija verslo neapleidžia ir apie ilgesnes motinystės atostogas negalvoja. Elektroninėje parduotuvėje jau prasidėjo kalėdinis chaosas, todėl darbo pastumti į šalį negali. Už jos – daugiau kaip dvidešimties žmonių, taip pat turinčių šeimas, kolektyvas. Iš verslo nenori trauktis dar ir todėl, kad ta veikla patinka, ten atsipalaiduoja nuo mamiškų reikalų.
„Nemeluosiu ir nevaidinsiu supermamos, kuri spėja pasirūpinti ir vaikais, namais, ir valdyti verslą, nepamiršti parodyti dėmesio vyrui“, – sako Viktorija ir priduria, kad be auklės neatlaikytų gyvenimo tempo. Ji net išduoda, kad teko išgyventi akimirkų, kai buvo labai arti pogimdyminės depresijos. Keli psichoterapijos seansai pas specialistus padėjo pasijusti geriau.
„Labai tikiuosi, kad blogiausia – jau praeitis“, – viliasi moteris.
Kai išeis žurnalo numeris, Viktorija švęs savo 28-ąjį gimtadienį. „Norėčiau, kad kiekvieni metai būtų vis geresni už praėjusius. Noriu būti vis geresnė savo pačios versija. Norisi augti ir tobulėti, neprarasti ugnies, kurią viduje jaučiu“, – sau linki jauna mama.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“:
