Ar žinote posakį – „tarnaitės tiki stebuklais, princesėms stebuklai nutinka, o karalienės kuria stebuklus pačios“? Ar pagaunate save galvojant, kad stebuklai atsitinka tik kitiems ir pasakos gyvuoja tik knygose, o gyvenimo prasmė kažkur anapus?
Išduosiu paslaptį – gyvenimo prasmės iš tikrųjų nėra, yra tik pats spalvingas ir kupinas netikėtumų gyvenimas. Atrodo, rutina – rytas, diena, vakaras, naktis ir vėl rytas. Aplink Tave žemė, žmonės, gyvūnai, pastatai ir augalai. Yra kasdienybės, yra ir šventės. Tave lydi ir džiaugsmas, ir bėdos. Ir yra mirtis, kuri gali pasibelsti bet kokiu laiku ir bet kuriame amžiuje. Tai ar turime tiek laiko, kad gyventumėme svetimomis svajonėmis, pildytumėme kitų lūkesčius, besistengiant atlikti ir „tilpti" į visuomenės normas. Mums duotas gyvenimas ir jį reikia gyventi džiaugsme, kiekvieną naują dieną švenčiant. O šventę galima kurti judant į priekį, kad ir mažais žingsneliais – dėvėti išskirtinius apatinius, kvepėti prabangiais kvepalais, puoštis kasdien, mylėti, mylėtis ir nesigailėti, kad kažko nepadarei.
Šį laišką skiriu visoms princesėms, kurios, sėdėdamos bokšte, laukia savo svajonių Princo. Jos gyvena, tikėdamos, kad „vieną dieną" jis įžengs ir tuomet visas pasaulis pasikeis. Jos laukia, kol gyvenimas pats pasiūlys įdomių susitikimų, gražių vietų, nuotaikingų akimirkų, ir kad Jis išpuoš gyvenimą rožėmis ir spalvotais drugeliais. O kol Princas neskambina, reikia apsišarvuoti kantrybe, – mano princesės.
Seniai norėjau pasakyti – mielosios, pakilkite iš savo balutės, nusišluostykite ašaras ir pirmyn gyventi visavertį gyvenimą. Lepinkite save, puoškitės, aplankykite visus įdomius renginius, kasdien susipažinkite su naujais žmonėmis, mokykitės buriuoti, kopkite į kalnus, medituokite, tapykite, skaitykite, negailėkit pinigų naujiems batams ar sijonams, valgykite šokoladą. Tik tuomet pajusite, koks yra pilnatvės kupinas gyvenimas ir nereikės nieko laukti, nes kai moteris myli save – ją pamilsta ir visas pasaulis.
Kiekvienas iš mūsų turime meilės kalbą, savo gyvenimo išraišką. Aš tai darau kurdama. Kiekviena mano kurta suknelė – meilės prisipažinimas.
Kiekvieną pavyzdį pasimatuoju, nes tik taip galiu suvokti – koks apima jausmas vilkint šią suknelę. Mano tikslas sukurti ne drabužį, o emociją, jausmą, polėkį ir nuotaiką. Nėra didesnio malonumo nei pasitikėti savimi, mėgautis savo atvaizdu veidrodyje ir kitų akyse.
Puoškitės, jeigu tik turite progą. Jeigu neturite progos – nusipirkite svajonių suknelę ir ta proga būtinai atsiras. Kurkite įvykius pačios, planuokite savo šventes. Nes jeigu kažko lauksite nieko nedarydamos, toji diena gali niekad ir neišaušti. Mielosios, aš linkiu kiekvienai nuostabių saulėtekių, saldžių bučinių, atostogų Maldyvuose ir, aišku, daug suknelių. Būtina kasdien vakare dėkoti už nuostabią, džiaugsmo pripildytą dieną.
Aš linkiu mėgautis gyvenimo skoniu. Kvėpuoti pilnais plaučiais. Jausti visa širdimi. Leisti sau mylėti save. Pabusti. Netaupyti savęs ir savo pojūčių.
Ar jums taip būna, kad pagalvojate ryte – dar vienas rytas. Dar vienas pavasaris. Po to vėl dar viena vasara, dar vienas ruduo, dar viena žiema ir vėl pavasaris? Kažkokia nesibaigianti „švilpiko diena", – toks užburtas ratas. O taip norisi fejerverkų ir karuselių, pamesti kartais protą ir kontrolę. Prisigalvoti nesąmonių ir leisti sau tai padaryti. Neriboti savęs, juoktis, rėkti, žiūrėti į debesis ar jūrą ir neskaičiuoti laiko. Kokia būtų jūsų diena jei nebūtų „reikia"? O gyvenimas?
Gyvenimas susideda iš akimirkų. Iš sekundžių, smulkmenų, ryškių įsimintinų momentų. Sako, kad gyvenimas – tai tos akimirkos, kurias prisimeni, kurias išdrįsai pajausti, kurios nugulė tavo širdyje.
Įsileiskite gyvenimą, o ne laukite jo nuošalyje.
Viktorija
