Laisvės gynėjų dienos išvakarėse savo atsiminimais pasidalijo ir radijo bei televizijos laidų vedėjas Jonas Nainys – tada jam tebuvo septyneri.
O V.Alesiaus istorija – dar skausmingesnė. Pasigedusi vyresniojo Viliaus brolio Vinco šeima jo vardo ieškojo sužeistųjų ir net žuvusiųjų sąrašuose.
Savo istoriją V.Alesius papasakojo internete: „Sausio 13-ąją mes irgi, būdami paaugliai, trainiojomės prie bokšto su kiemo chebra. Amžiną atilsį Danas, Alikas ir aš, ieškodami nuotykių, šmirinėdavom tarp žmonių nelabai ir nujausdami, kad artėja baisi naktis. Kažkada vakare nuėjau namo miegot, o pabudau nuo šūvių, kadangi gyvenome netoliese, Karoliniškėse. Mama liepė greit apsirengt ir mes išsiruošėme laukan, mat brolis dar nebuvo grįžęs nuo bokšto. Kaimynė jau buvo nulėkusi jo ieškot, bet grįžo, gavusi ginklo buože per sprandą. Prisimenu kelionę po Vilniaus ligonines ir žuvusiųjų bei sužeistųjų sąrašų tikrinimus. Ačiū Dievui, brolio tarp jų nebuvo. Kai grįžinėjome, gatvėse jau karaliavo rusų kareiviai, o brolį radome namie. Po to greitai išmokau ir visiems laikams įsiminiau naują žodį – koloborantai.“
Žmonės.lt kviečia komentaruose papasakoti, kaip Sausio 13-ąją prisimenate jūs.
