Diskusiją apie miesto įvaizdį inicijuoja scenos menų festivalis „Midsummer Vilnius“.
„3 valanda ryto, bet tu vis dar ne namie“
„Man Vilnius yra tas miestas, kuriame vasarą galime negrįžti namo nakvoti“, – sako kūrybininkė Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep. Pasak jos, kūrybinė sostinės energija ir drąsa ypač išryškėjo per sunkmetį.
„Prisiminkime pandemiją, kai viskas, kas neturėjo galimybių išgyventi, išgyveno, nes transformavosi į kultūrą lauke. Po to prasidėjo karas, ir Vilnius absoliučiai mobilizavosi – kartu su jaunosios kartos menininkais, jų performansais, koncertais, meno aukcionais, festivaliais – visi susikibo drauge, į pagalbą Ukrainai“, – kalba D.Filmanavičiūtė.
Ji neabejoja, kad ir šią vasarą sostinės renginiai vilios klaidžioti naktimis iki paryčių.
„Kiekvieną vasarą būna tokių periodų, kai Vilniuje aidi iš kiekvieno kiemo. Atsimenu, užsuku į „Midsummer Vilnius“, o už nugaros kitas orkestras ruošiasi koncertui... Apsigręžiu – šalimais ant pievos rodomas kinas.... Tai ir yra priežastis, kodėl vasarą, žiūrėk, jau 3-čia valandos ryto, tuoj reikės eiti į ofisą, bet tu vis dar ne namie. Nes net pirmadienį klausaisi minimal techno...“ – miestiečio kasdienybę sostinėje iliustruoja žinoma kultūrininkė.
Stebuklas, tačiau „truputėlį šone Europos“
Nors Vilniuje nėra saulėtų paplūdimių (nebent dirbtinai suformuotų ir atvežtų į centrinę miesto aikštę), tačiau miesto dydis, klimatas bei renginių įvairovė leidžia miestiečiui kvėpuoti giliai ir turiningai.
„Man tai yra svajonių miestas vasarą – šiek tiek ramesnis, nes dalis žmonių išvažiuoja. Vilnius – labai žalias, šiltas, bet ne per karštas. Vasarą žmonės čia tampa šiltesni, labiau atsipalaidavę, norintis bendrauti. Gera terpė dirbti. O vakarais visada rasi, ką nuveikti – vyksta įdomūs dalykai, klesti subkultūros, kiemeliai, festivaliai“, – kalba renginių organizatorius Valdas Petreikis, savo laiką paskirstantis tarp Lietuvos ir Italijos.
„Kitas dalykas, tai yra kompaktiškas miestas. Į renginius senamiestyje gali nueiti pėsčiomis ar pavažiavus kelias minutes paspirtuku. Svarbu ir tai, kad čia, sostinėje, net lyginant su daugeliu Vakarų Europos didmiesčių, jautiesi labai saugiai. Šia prasme, Vilnius yra stebuklas“, – mintimis dalinasi jis.
O kaip sostinę regi užsienio atlikėjai, atvykstantys koncertuoti?
„Tie, kas jau yra apsilankę, paprastai turi gerą patirtį, pradedant bendravimu su vietiniais, baigiant maisto, viešbučių pasiūla, – nepaisant to, kad Vilnius yra mažas miestas. Ne visada pastebėtas, nes nėra centrinėje Europoje, kur festivaliai ar renginiai dažniausiai vyksta vasarą. Koncertinių turų rootingai išsidėlioja taip, jog kol kas liekame truputėlį šone Europos, ir ne visus atlikėjus užkabina mūsų demografinė padėtis, dėl to jų turime mažiau“, – atsako V.Petreikis.
Ko reikia, kad turėtume daugiau?
„Vakarų Europoje tarp didžiųjų miestų per dieną gali būti daugiau nei 8 skrydžiai, o į Vilnių – vos keli į savaitę. Susisiekimas oru – labai ribotas. Tiek turistams, tiek festivalių lankytojams tai, manau, yra gan didelis trūkumas. Ko reiktų? Kompleksinio požiūrio. Atitinkamos miesto ir šalies politikos, kuri padėtų visai industrijai skleistis“, – kalba V.Petreikis.
Ne „iausias“, bet dėl to – ne mažiau įdomus
Koks Vilniaus įvaizdis yra kuriamas jubiliejiniu laiku? Kaip sostinę mato tarptautinė bendruomenė?
„Kad ir kaip mylime Vilnių, reikia pripažinti, jis nėra ‘-iausas’: nėra didžiausias, seniausias, inovatyviausias, romantiškiausias. Bet kiekvienas, čia esantis ar apsilankęs pritaria, kad miestas turi savitą charizmą“, – komentuoja „Go Vilnius“ rinkodaros skyriaus vadovė Pija Indriūnaitė.
Miestas pristatomas, kaip pilnas kultūros, žalias, patogus pėstiesiems, švenčiantis savo gimtadienį visus metus. „Vilniaus prekinio ženklo tonas – „bold“, ryškus, saviironiškas, modernus, jaunatviškas“, – kalba pašnekovė.
Tiesa, ji neslepia, jog kai kurie nepageidaujami procesai vis dar užsitęsę. „Vis dar yra stereotipų Vilniaus, kaip rytų Europos ar buvusios Sovietų sąjungos miesto, tačiau po truputį jie byra. Formuojasi naujas Vilniaus įvaizdis, kaip miesto – intriguojančio, nenuvalkioto, autentiško“, – komentuoja P.Indriūnaitė.
Drąsi ir ambicinga jubiliejinė komunikacija – strateginė pokyčio dalis. „Tarptautinės praktikos švęsti miestų gimtadienius nėra. Patys nusprendėme šią progą išnaudoti. Jubiliejus buvo komunikuojamas įvairiose rinkodarinėse kampanijose. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Lenkijoje sukūrėme lauko reklamas su užrašu: „Mieli kaimynai, iš anksto atsiprašome už triukšmą, pradedame švęsti savo jubiliejų, prisijunkite“. Kadangi metus laiko aktyviai anonsavome, sostinė pateko į „National Geographic“, „Trip Advisor,“ „New York Times“, „Time Out“ sąrašus vietų, kurias rekomenduoja aplankyti šiais metais“, – teigia pašnekovė.
Tiesa, modernaus Vilniaus įvaizdis nėra paremtas vien tik naujumo dvasia. „Senasis Vilnius nėra pamirštamas, jis tampa įkvėpimu šiandien, Vilniuje gyvenantiems ir kuriantiems menininkams, ir puikus to pavyzdys – amą atimanti „Mo Muziejaus” paroda – „Vilniaus Pokeris“. Šis romanas savo laiku perteikė modernaus Vilniaus mitą, legendą. O dabartyje būtent koncertai, festivaliai, parodos, spektakliai, kitos visuomeninės iniciatyvos – tai ir yra variklis per kurį tęsiasi Vilniaus mito istorija“, – sako „Go Vilnius“ rinkodaros skyriaus vadovė.