Bendraudama su Žmonės.lt K.Žukauskienė pati stebisi šitokia savo ir Tado sėkme – jųdviejų įkurtas itališkas restoranas Vilniaus centre klesti, meilė vienas kitam neblėsta, šeima gausėja neįtikėtinai sparčiai.
Gimdymai du, o vaikai keturi. Stebuklas? Kitokio paaiškinimo neranda ir pati K.Žukauskienė. Pirmagimių Pranciškaus ir Olivijos ji susilaukė būdama 32-ejų.
„Sužinoję, kad laukiamės dvynukų, labai džiaugėmės. Nežinau, kodėl nejautėme baimės – gal todėl, kad mums šie vaikai buvo pirmieji? Jei jau būtume buvę užauginę vieną vaiką, būtume žinoję apie laukiančius sunkumus, bemieges naktis. Tada gal ir būtume sunerimę. Tačiau kadangi dvynukai buvo mūsų pirmieji vaikai, abiem tai buvo didžiulis džiaugsmas. Prisimenu, kaip pirmąkart juodu pamatėme per echoskopą – buvo labai gera, buvo ir džiaugsmo ašarų“, – Žmonės.lt pasakoja K.Žukauskienė.
Taip ir būtų gyvenę keturiese, tačiau netrukus K.Žukauskienė sužinojo vėl esanti nėščia – tada jai buvo 33-eji. Ir vėl dvynukai – šįkart abi mergytės. Žukauskai negalėjo atsidžiaugti naujiena. Dvynukės į pasaulį atėjo kiek anksčiau, nei buvo planuota – prieš pat Žukauskų pirmagimių gimtadienį.
„Kai pirmąsyk gimdžiau, man buvo 31-eri. Buvau labai laiminga, kad pakako vieno gimdymo – juk tie metai bėga, organizmas – ne jaunyn... O dabar išvis nuostabu – du nėštumai, du gimdymai, o keturi vaikai“, – tikina Karolina.
Tie nėštumai, o ir vaikai, pasakoja, skirtingi: „Pirmojo nėštumo metu norėjau pabūti su savimi ir su tuo metu dar tik pilve augusiais vaikais, o antras kartas buvo visai kitoks – tikras energijos antplūdis! Man labai norėjosi kuo daugiau veiklos, vos ne sportuoti... Galbūt su pirmais vaikais mokiausi būti mama, o su antrais mokysiuos naujų vaidmenų? Pavyzdžiui, būti dirbančia mama. Ta energija, manau, su pačiais vaikais „ateina“. Pirmieji mūsų dvynukai atrodo kiek jautresni, jiems reikia daugiau dėmesio. O ką tik gimusios mergytės – tikrai labai ramūs vaikai. Yra tokia teorija, kad antrąkart pagausėjimo sulaukę tėvai patys ramesni, todėl ir vaikai ramūs. Kita vertus, gal tai jos su savimi atsinešė tiek daug energijos, kuria mane ir užkrėtė?“
Visgi šio bei to gimus mažylėms laimingai šeimai reikėjo išmokti iš naujo: „Buvome jau įsivažiavę į vaikų auginimo ritmą, išmokę. Štai, neseniai vyresnieji pradėjo lankyti darželį... O dabar iš naujo mokomės su dar dviem vaikais. Aišku, taip daug geriau – jei iškart keturi būtų gimę, būtų buvę labai sudėtinga.“
Be abejonės, prižiūrėti visus keturis vaikus Žukauskams padeda tėvai – ir Karolinos, ir Tado. Seneliai noriai rūpinasi, kad tik mažyliams nieko netrūktų, nesijaustų nuskriausti.
Šeima iš visų jėgų stengiasi, kad vyresnėliai, gimus dvynukėms, nepasijaustų atskirti, mažiau reikalingi. „Nuo pradžių vedėmės vaikus į echoskopijos kabinetą, kartu rinkome kraitelį... Su vyru vaikams kartodavome ne kad „bus dar vaikų“, o „gims jūsų sesutės“. Ir dabar sakome ne „mano vaikai“, o „jūsų sesės“. Stengiamės įtraukti vaikus į viską, neskatinti konkurencijos. Nenorime, kad vyresnieji jaustųsi taip, lyg kažkas būtų svarbesnis. Manau, kad jei tarp vaikų atsiranda konkurencija, dažniausiai tai būna suaugusiųjų kaltė“, – svarsto K.Žukauskienė.
Dabar Karolinai – vos 34-eri, o ji jau keturių vaikų mama. Ar tai nevaržo? „Nežinau, kaip bus dabar, tačiau iki susilaukdama vaikų gyvenau labai aktyvų socialinį gyvenimą. Ir keliavau, ir dirbau, ir linksminausi... Todėl labai laukiau, norėjau tapti mama. Su pirmais vaikais į motinystę gal net ir per daug pasinėriau – jau vos pradėjus lauktis niekur nebenorėjau eiti, o tik kuo daugiau laiko praleisti su savimi, pagalvoti, ruoštis vaikų atėjimui... Taip pat ir vaikams gimus – stengiausi būti kuo geresnė. Žinoma, dabar mažyliai gimė po šiokios tokios pertraukos, todėl galbūt tokia nuotaika keisis“, – svarsto ji.
Paklausta, už ką, jos nuomone, Dievas šeimynai toks dosnus, moteris nusijuokia: „Nėra taip, kad kažkur kažkas pas mus genetiškai būtų užkoduota. Mūsų su vyru pusbroliai, pusseserės dvynukų neturi... Užtat patys esame nustebę – pradėjome ieškoti informacijos... Sužinojome, kad mano prosenelė buvo pagimdžiusi dvynukus, tačiau mano močiutė – ne iš tų dvynukų. Taigi kažkur giliai šaknyse buvo šioks toks „atgarsis“, bet tai – vienintelis girdėtas atvejis.“
Visgi K.Žukauskienė neabejoja, kad auginti dvynukus – pats geriausias variantas: „Jiems kartu augti yra labai gerai. Domėjausi psichologiniais to aspektais ir sužinojau, kad dvynukams svetimas vienišumo jausmas. Natūralu – juk jie visąlaik per gyvenimą eina kartu: ir į darželį, ir į mokyklą... Yra tarsi su kompanija. O kiti būna vieni, atsiduria tarp nepažįstamų. Žinoma, nėštumas sudėtingesnis, tačiau nepasakyčiau, kad dvigubai. Šiuo atveju, matau daugiau privalumų... Visada kartoju: tai man – didžiulė Dievo dovana. Turėti keturis vaikus gimdant keturis kartus būtų žymiai sudėtingiau.“
Dabar Žukauskų šeimyna stengiasi įsivažiuoti į naują gyvenimo ritmą – prieš antrąsyk pagausėjant šeimai persikraustė į naujus namus, kol Karolina triūsia namuose, Tadui daugiau darbo tenka jųdviejų įsteigtame restorane.
„Kai vyresnieji vaikai buvo visai mažučiai, vyras dirbdavo vienas. Tik retkarčiais pasamdydavo pagalbininkų, jei labai reikėdavo. Aš į veiklą įsitraukiau vėliau, kai vaikai ėmė lankyti darželį. Dabar, matyt, vėl bus taip pat... Tadas pripratęs nudirbti darbus vienas. Tačiau mes labai daug tariamės, sprendimus priimame kartu. Restoranas yra labai mažas – jame vos penki stalai. Tadas ten – žmogus-orkestras: ir šefas, ir padavėjas, ir psichologas... Bet jam patinka. Sudėtingiau būtų, jei restoranas būtų didelis“, – svarsto Karolina.
Į galimybę pastoti dar kartą ji nenumoja ranka: „Taip ir juokaujame – o jei vėl gimtų du? Yra tokių šeimų pasaulyje, kurios laukėsi tris kartus ir visais atvejais gimė dvynukai. Gydytojai sako, kad kartą susilaukus dvynukų tikimybė susilaukti jų vėl padidėja net 50 procentų... Man kiekvienas vaikas yra dovana. Su vyru kalbėjome, kad ar keturi, ar penki vaikai, skirtumo jau nėra. Tai tik dėl savo fizinės būklės svarstyčiau. Juk krūvis nemažas – ir išnešioti, ir žindyti... O jeigu vėl gimtų dvynukai, tai tada nežinau... Stebuklas!“
