Tai antroji austrų kūrėjo paroda „Vartų“ galerijoje, tačiau E.Wurnas Lietuvoje vieši jau trečią kartą.
„Man patinka Vilnius, patinka čia gyvenantys žmonės, kultūra. Gal todėl visuomet čia gera sugrįžti“, – Žmonės.lt sakė jis.
Iš arčiau pažiūrėti šiuolaikinio meno kūrėjo darbų atvyko būrys kviestinių svečių. Tarp jų buvo galima sutikti ne vieną meno mylėtoją, visuomenės veikėją.
Parodos atidarymo nepraleido televizijos laidų vedėja Violeta Baublienė su vyru Artūru, festivalio „Kino pavasaris“ vadovė Vida Ramaškienė, Šiuolaikinio meno centro direktorius, istorikas Kęstutis Kuizinas, Seimo narys Algirdas Sysas, verslininkai Daiva ir Romualdas Bakučiai, poetas Kornelijus Platelis, politikas Artūras Zuokas ir daugelis kitų. Parodos atidaryme buvo galima sutikti ir verslininką, prie renginio organizavimo prisidėjusį Žilviną Grigaitį su žmona Elle.
Parodą atidarė originalus Vienoje gyvenančio ir dirbančio kuratoriaus Amero Abbaso ir E.Wurno numeris. Drauge jie pristatė taip vadinamą „vienos minutės skulptūrą“. A.Abbaso užlipo ant pakylos, paėmė menininką ant rankų ir minutei sustingo. Žinantys E.Wurno braižą netruko suprasti, kad tai – jo mėgstamos idėjos „One Minute Sculpture“ interpretacija.
Iškart po to savo numerį pristatė choras „Jauna muzika“. Atlikęs keletą kūrinių kolektyvas nusprendė nustebinti į Lietuvą atvykusį menininką ir pagal jo stiliaus braižą pristatė originalų pasirodymą: į abi nosies šnerves įsikišo po švilpuką ir pūsdami orą išgavo neeilinį garsą.
Tuo pačiu metu E.Wurmo paroda vyks ir Šiuolaikinio meno centre – čia bus įrengtas masyvus architektūrinis objektas „Siauras namas“, – tad žiūrovai jau nuo ketvirtadienio kviečiami aplankyti iš karto dvi menininko parodas.
XX a. pabaigoje menininko kūryboje įvyko esminga permaina. Ir anksčiau jo „Dulkių vitrinos“ – laiko skulptūros, atliepiančios Duchamp'o „šiukšlių dėžes“ ir „vandens kibirus“ – nustojo apsimetinėti skulptūromis. Pirštai nenustygo sudėti pergalės ženklą V.
E.Wurmas dulkių skulptūras pakeičia „žmonių skulptūromis“, čia laikas apribotas viena minute. Nuo šiol skulptūra išmoksta parausti, tarsi stovėtų nuoga priešais interpretaciją. Nusitaikęs į siaurakaktiškumą ir akademiškumą, menininkas visgi leido jiems ir toliau pašaipiai tykoti mūsų.
Žiūrovui, kuris bet kurią minutę gali įžengti į kūrinį, lieka stiprūs psichologiniai padariniai. Visų pirma tai paveikia asmenį, kuris savanoriškai iš savo „minučių“ išlieja iš įpročio rėmų iškritusią figūrą. Jis tampa meno kūrinio dalimi ir sąlyga. Šis susvetimėjimo ir efemeriškos „save įveikiančios“ tapatybės žaidimas persmelkia visą E.Wurmo kūrybą.
„Vienos minutės skulptūros“ lauko skelbimų lentose suvokiamos ne kaip medijinė intervencija viešojoje erdvėje, o kaip gyvenimo veiksmas (angl. Life Act), kaip pasakojimas, kaip nauja „atsitiktinio“ struktūruotė. Nematoma magiška inscenizacija tampa mūsų dabarties dalimi, sukuria „sceną“.
Net ir vadinamieji šios parodos objektai, „agurkų gracijos“ ir nežabotos dešrelės, sugriuvę šaldytuvai ar dizaino objektais virtę paprasti baldai ir susmukusių molio atplaišų archaika – visa tai kyla iš žaidimo. Ši palyda kartais išsisuka nuo „vaidinimo“ ir kurį laiką kiekvienas atskirai tūno ant savo pjedestalo.
Erwino Wurmo (g. 1954) kūryba gerai žinoma tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje. Menininkas yra surengęs gausybę personalinių parodų, tarp jų Städel muziejuje Frankfurte ir Lėmbruko muziejuje Duisburge (2014), Šiuolaikinio meno muziejuje Krokuvoje, Šiuolaikinio meno centre „Vinzavod“ Maskvoje (2013), meno muziejuje „Albertina“ Vienoje, Šiuolaikinio meno centre Malagoje (2012) ir kt. E.Wurmo kūrinių yra tokiose pasaulio kolekcijose, kaip „Albertina“, Luizianos meno muziejaus, Pompidou centro Paryžiuje, Nomas Foundation Romoje, Nacionalinio meno muziejaus Osakoje, Volkerio meno centro Mineapolyje, Kariljo Chilio (Carrillo Gil) meno muziejaus Meksike ir kt. rinkiniuose.
