Šiemet į projekto „30 geriausių restoranų“ Lietuvoje reitingą patekusio virtuvės šefo Gasparo restoranas „Gaspar's“ užėmė 10-ąją vietą. Šefas lietuvius sužavėjo savo europietiška virtuve, kurioje ryškiai jaučiami gimtosios Indijos skoniai. Tik pabrėžęs, kad ne įvertinimai svarbiausia, o žmonės, restorano šefas ir savininkas sunkiai gali patikėti, kaip viskas prasidėjo. Juk į Lietuvą jį atviliojo meilė. Tiksliau, baltarusė Krystsina, kuri jau ne vienerius metus prisideda prie restorano klestėjimo.
Ketvirtadienio popietę pačioje Vilniaus širdyje balto ir geltono aukso žiedus sumainiusi pora po ceremonijos išvyko į vieną sostinės restoraną, kur jų ir 40-ies svečių iš kelių skirtingų užsienio šalių laukė ypatingos vaišės. Pora svečiams patiekė savo pačių gamintus išskirtinius patiekalus, pritaikytus labai skirtingiems skoniams: veganams, lietuviškos virtuvės gerbėjams ar unikalaus potyrių mėgėjams. Tuo pasirūpino ir iš Indijos atvykę Gasparo tėvai, atvežę ne tik ten randamų prieskonių, bet ir savitų užkandžių, skanėstų.
„Dirbdami kartu esame surengę ne vienas vestuves, bet supratome, kad mūsų bus pačios sudėtingiausios (juokiasi abu). Bet net neįsivaizdavome, kad kas nors kitas galėtų mums tiekti maistą. Tai bus unikalus potyris“, – likus kelioms dienoms iki vestuvių pasakojo jaunieji.
Tokios netradicinės vestuvės, kaip patys sako, puikiai juos apibūdina. Jie niekada gyvenime nesilaikė tradicijų, nors abiejų šeimose jų būta daug, niekada nesvajojo apie prabangą ar norą pasipuikuoti. Svarbiausia, geras maistas ir šventė, kuri vainikuos dar vieną neįprastą jųdviejų santykių etapą.
Išskirtinė meilės istorija
Gasparas ir Krystsina susipažino prieš 8-erius metus internetu. Krystsinai tuo metu buvo 17-ka metų, ji atvyko į Lietuvą mokytis. Gasparas, kuriam tuo metu buvo 20-imt, gyveno ir dirbo Londone. O ketvirtadienį, liepos 12-ąją, pažintis socialinėje erdvėje juos nuvedė link altoriaus. Tiesa, kaip patys sako, nėra princesiškų istorijų mėgėjai, todėl ir jų istorijoje netrūko aštrių prieskonių.
„Kai prieš aštuonerius metus susipažinome, praėjus trims ar keturiems mėnesiams nuo mūsų pažinties, per kuriuos daug susirašinėjom, Gasparas man parašė, kad nori skirtis. Jam tuo metu atrodė, kad santykiai per atstumą tikrai nepavyks, o būti kartu finansiškai mes negalėjome. Neslėpsiu, jis man sudaužė širdį, nuolat verkiau.
Tuomet įtraukiau jį į visus „juoduosius sąrašus“. Bet tikriausiai pamiršau „Skype“, nes po metų sulaukiau jo žinutės. Tada parašiau jam, kad nenoriu kalbėti, nes man vis dar buvo sunku... Vis dėlto po metų aš jį visiškai atsitiktinai prisiminiau, feisbuke pasižiūrėjau, kaip gyvena, parašiau. Jis man atrašė lygiai tą pačią sekundę, sakydamas, kad mano žinutės beprotiškai laukė“, – 15min pasakojo Krystsina.
Po ketverių metų tylos, kone tą pačią dieną, Gasparas pranešė, kad nusipirko lėktuvo bilietus ir atvyksta į Lietuvą. 2014-ųjų metų rudenį jis paliko Londoną ir persikraustė į Vilnių. Tiesa, netikėtai aukštyn kojomis apsivertęs gyvenimas nepatiko Gasparo tėvams, užaugintiems konservatyvioje kultūroje.
„Man netiko gyventi Londone, tačiau tėvai tikėjo, kad būtent ten man nusišypsos sėkmė. Du kartus planavau išvykti, pakeisti miestą, tačiau tėvai du kartus man griežtai sakė „ne“. Tad pasakiau, kad Lietuvoje manęs laukia darbas, geras atlyginimas“, – pradžią prisimena Gasparas.
Kartu – 24/7
Tik Gasparo žodžiai tėvams nebuvo tiesa. Jo darbas Lietuvoje nelaukė. Tuo metu jie abudu gyveno mažame studijos tipo bute, Krystsina mokėsi, o Gasparas dirbo samdomu darbuotoju įvairių renginių metu, ne kartą pagelbėjo ir tituluotam šefui Deivydui Praspaliauskui. Komplimentų šefui vis daugėjo, todėl gimė mintis atidaryti savo restoraną.
Sostinėje įsikūręs restoranas „Gaspar's“ duris atvėrė 2015-aisiais, ir čia nuo pat pradžių jie sukasi kartu. Gasparas ir Krystsina neslepia, kad pradžia nebuvo lengva, teko susidurti su daugybe biurokratinių sunkumų, užauginti išskirtinę virtuvę pamėgusių klientų skaičių. Vis dėlto dabar jie džiaugiasi lojaliais svečiais, o čia dirbantį aptarnaujantį personalą vadina savo vaikais.
Svarbiausia, dirbti 24 valandas per parą kartu taip pat nesunku.
„Vienas kitą pažįstame nemažą laiko tarpą, patyrėme daug pakylėjimų ir nuosmukių. Bet kiekvieną kartą mums pavykdavo pakilti. Turėti verslą Lietuvoje nebuvo ir nėra lengva, bet mes stengiamės. Kristina net pakeitė savo karjeros kryptį ir save atrado restoranų srityje. O tai nuostabu, nes turėti šalia savęs žmogų, kuriuo pasitiki, yra nuostabu“, – sako Gaspars.
„Tikra tiesa, kad darbe praleidžiame daug, bet turime savo pareigas, tai ir problemų nekyla. Netrukdo ir tai, kad esame labai skirtingi. Gasparas ramus, aš esu emocionali, bet jis į tvarką žiūri aplaidžiai, o aš – pedantė. Tai kai ateina į kabinetą, sakau: sakyk, kas yra, tačiau nieko neliesk“, – juokiasi Krystsina.
Sužadėtuvės ir medaus mėnuo – ten pat
Gasparas Krystsinai pasipiršo po dvejų metų draugystės, metinių proga. Ir nieko keisto, kad ir jų metu netrūko staigmenų.
Kadangi pora beprotiškai įsimylėjo Italiją, jos žmones, kultūrą, čia keliauja kasmet. Sužadėtuvėms Gasparas pasirinko Italijos šiaurę, Komo ežero apylinkes.
„Tik likus kelioms dienoms iki kelionės pradėjau svarstyti, kad gal nereikėtų važiuoti, daug darbų. Nusprendėme nevažiuoti, bet išvykimo dieną mane taip užgraužė sąžinė, juk viskas buvo užsakyta, tad nusipirkome kitus lėktuvo bilietus ir vakare išskridome. Vieną atostogų dieną jis mane nusivedė vakarienės, tada pasivaikščioti. Netrukus pradėjo sakyti daug gražių žodžių ir supratau, kad jis man tuoj piršis. Iš karto apsiverkiau ir viskas“, – šypteli Krystsina.
Tiesa, būtent Italijoje, Toskanos salose, vyks ir poros trumpas medaus mėnuo.
Ateities planai
Ir nors pirmieji draugystės metai buvo tarsi amerikietiški kalneliai, abu džiaugiasi santykiuose sustiprėję ir užaugę. Kaip sako Gasparas, santykiuose, kaip ir gyvenime, svarbiausia yra judėjimas į priekį. Tiesa, savo ateities planus jaunieji dėlioja atsargiai.
„Pagalvojame, kad galbūt norėtume pabandyti plėtoti verslą kitoje šalyje, bet pradėti iš pradžių yra labai sunku. Nesinori ir palikti vietos, kur viskas prasidėjo. Jei tik būtų technologija, kuri visą restoraną perkeltų į kitą vietą... – nusijuokia Gasparas. – Kaip ir kiekvienas ambicingas žmogus, norėčiau po dvidešimties metų nebedirbti. Noriu atidirbti jauname amžiuje, o vėliau džiaugtis gyvenimu. Ir noriu į pensiją išeiti ne 60-ies, o 45-erių. Turėčiau verslą, o pats galėčiau gal net užsiimti labdara. Bet ne rengti prabangias labdaros vakarienes, o tikrai rūpintis kitais.“
„Gasparas Goa saloje turi namą, o ir pats dažnai pagalvoja grįžti prie šaknų“, – paantrina Krystsina.
Lietuvoje abiem gera, tačiau pripažįsta, kad būna ir sunkesnių momentų. Vienas iš jų – rasti aptarnaujantį personalą, kuriam tai nebūtų sezoninis darbas, kitas – kartais neapleidžiantis jausmas, kad kitų akimis esi turistas.
„Būna momentų, kai jaučiuosi tarsi namuose, kitais – tarsi viešnia. Mes abu nekalbame lietuviškai, visai neseniai pradėjau rašyti laiškus lietuvių kalba. Gasparui lengviau, o mane pamatę iš karto mano, kad turėčiau pradėti kalbėti lietuviškai, o jei prašau rusiškai, mano, kad esu lietuvė, nenorinti kalbėti lietuviškai, būna sunkumų“, – pripažįsta Krystsina.
Problemų porai kėlė ir noras tuoktis bažnyčioje. Kadangi abu yra užsieniečiai, pirmiausia turėjo susituokti Santuokų rūmuose, tik tada meilę įtvirtinti po Šv.Mikalojaus bažnyčios skliautais.
Ir nors Gasparas su Krystsina dar nėra tikri, kur ateityje jiedu gyvens, apie vaikus kalba užtikrinčiau. Vos pratarus žodį apie šeimos pagausėjimą, virtuvės šefas sušunka „bus trys“, o žmona Krystsina paantrina, kad „vaikų norėtų po kelerių metų“.
