GJan festivalio žiūrovams parengė kiek kitokią nei įprastai programą. Naujai suskambo angliški kūriniai „Not afraid“, „Tattoo“, „I need your love“. Kartais Greta Jančytė tiesiog sėsdavo prie fortepijono ir dalį dainos atlikdavo akustiškai. Taip trapumo įgavo „Palikai“, „Filmas“, „Melagė“.
„Melagės“ atlikimą ypač papuošė trimitininkas Laurynas Lapė. Jis netikėtai pasirodė ne scenoje, o viename Vilniaus universiteto pastatų langų. Iš trečio aukšto virš klausytojų galvų srovenanti trimitui giminingo pučiamojo instrumento fliugelhorno melodija kvietė visus pasijusti tarsi magiškoje pasakoje, kur stebuklai slypi už kiekvieno lango.
„Tai mano pirmas koncertas, kuriame žiūrovai sėdi. Tas intymumas šiek tiek gąsdina. Tačiau, jei atėjote, mano muzika jums kažką reiškia. Vadinasi, esame pažįstami ir man nereikia jaudintis“, – į publiką kreipėsi GJan.
Ji prisipažino, kad nuo tada, kai ėmė kurti lietuviškas dainas, pajuto daug tvirtesnį ryšį su klausytojais ir su savo šalies kultūra. Po šių žodžių simboliškai suskambo „Tabletė“ – pirmasis kūrinys, kurį Greta Jančytė ir jos prodiuseris Rokas Jansonas sukūrė lietuviškai.
GJan atskleidė ir už dainos „Filmas“ žodžių slypinčią jautrią istoriją. Paaiškėjo, kad kūrinį inspiravo jos gero draugo ir ilgamečio grupės būgnininko Fausto Venskaus asmeninė santykių drama. Dainą „Filmas“ GJan pirmą kartą atliko gyvai ir dar duetu su jos lyriniu herojumi – prie fortepijono sėdusiu būgnininku Faustu.
Dainą „Dulkės“ dainininkė dedikavo didvyriškai kovojančiai Ukrainai, juk būtent jos Nepriklausomybės dieną ir vyko GJan koncertas.
Buvo galima lengvai suprasti, kad minia trokšta būtent lietuviškų GJan dainų. Ėmus temti ir pasigirdus vien lietuviškiems hitams, žmonės nebetvėrė savo vietose ir ne tik masiškai ėmė stotis, bet ir plūsti artyn scenos. „Na va, ir nepavyko padaryti sėdimo koncerto“, – šyptelėjo GJan.
Suskambus garsiausiems jos kūriniams „Pasiduodu sau“, „Noriu“, „Paskui tave“, „Leidžiu sau viską“ – minia pašėlo, rankų miškas kilo į dangų. Koncertas įgavo itin organišką ir net kiek gaivališką nuotaiką. Labai skirtingą nuo solidžios ir kiek akademinės jo pradžios.
Superhitą „Ruduo“ GJan pradėjo acappella drauge su minia. Ir atrodė, kad muzikos galbūt net nereikia, taip vieningai ir įsijautusi publika ją dainavo drauge su mylima dainininke.
Koncertas baigėsi daina „Mes – karaliai“ ir karaliais pasijutę audringai reikalavo biso. Po koncerto dainininkė prisipažino, kad nebuvo tikra, kokią dainą pasirinks bisui: „Ruduo“ ar „Leidžiu sau viską“. Užčiuopusi publikos pulsą, ji intuityviai pasirinko antrąją.
Koncertui pasibaigus, prie užkulisių laukė rekordinė minia. Pasirodžiusi smulkutė Greta tarsi pranyko toje nusifotografuoti, gauti autografą ar šiaip apsikabinti norinčiųjų masėje.
Ne visi žino, bet GJan yra ne tik Gretos Jančytės pseudonimas. Po tuo pačiu vardu slepiasi ir neatsiejamas jos bei muzikos prodiuserio Roko Jansono tandemas.
Būtent šie du žmonės yra visos GJan kūrybos autoriai. Festivalis „Untold City“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, turi šūkį „Muziką kuria žmonės“. Jis skirtas pabrėžti, kad už kiekvieno muzikos kūrinio, už kiekvienos dainos slepiasi konkretus žmogus – autorius. Tas, kuris į kūrinį sudėjo savo mintis, jausmus, talentą, laiką.
Greta Jančytė – visada matoma scenoje, o jei norite pamatyti antrąją GJan dalį – Roką Jansoną – reikėtų įdėmiai pažvelgti, kas stovi už techninio pulto. Ten, šalia garso ir šviesų režisierių, visada yra ir jis. Tas, kuris dėl veiksmo scenoje, ko gero, jaudinasi labiausiai. Festivalio partnerė asociacija LATGA primena, kad ne visada ir ne visi autoriai yra matomi. Tačiau savo pamiltų kūrinių autoriams jūs padėkojate labai įvairiais būdais: klausydami muzikos legaliose platformose, pirkdami įrašus, vaikščiodami į koncertus.
Fotogalerija:
