Šeštadienio vakarą vykusiame knygos „Mano laimė ir pragaras su Pablo Eskobaru“ pristatyme jos autorė Victoria Eugenia Henao į skaitytojams iškilusius klausimus atsakinėjo ispanų kalba. Susitikime vertėjavo knygos vertėja Ieva Baranauskaitė, klausimus uždavinėjo knygų apie mafiją autorius Dailius Dargis.
„Būtina, kad žmonės žinotų, ką iš tikrųjų išgyvena moteris tokiuose santykiuose, o mes turime atsakingai išauklėti vaikus, kad jie nekartotų tokių klaidų“, – paklausta, kodėl ryžosi parašyti tokią knygą, sakė V.E.Henao.
Jos klausėsi gausi auditorija, panorusi pamatyti ir išgirsti tą, kuri gyveno santuokoje su vienu garsiausių pasaulio nusikaltėlių. Nieko keisto, kad ši istorija taip domina skaitytojus. Pastaruoju metu apie garsųjį Pablo Escobarą sukurta kaip niekad daug filmų, serialų, o bene žymiausias iš jų yra „Narcos“. Vis dėlto, kaip pažymėjo narkobarono našlė, viską mačiusi iš arti, pastaruosiuose itin daug neatitikimų. Prieš kelerius metus Lietuvoje taip pat lankęsis P.Escobaro sūnus savo knygoje išvardino net 40 ten pavaizduotų punktų, kurie neatitinka realybės.
„O savo knygoje rašiau tai, ką iš tiesų patyriau gyvendama su Escobaru. Viskas tiesa“, – skirtumą nuo serialų iškart apibrėžė V.E.Henao.
Neįstengė palikti, nes mylėjo
Paklausta, kokia yra pagrindinė knygos skleidžiama žinia, ji kreipėsi į moteris: „Žinutė ta, kad mes turime įgauti drąsos ir orumo, ypač tos, kurios gyvena tokiame santykyje, kokiame aš gyvenau su vyru.“
P.Escobaro našlė atkreipė dėmesį į tai, kad tokioms moterims ypač reikalingas palaikymas – svarbu bendrauti, prireikus kreiptis į psichologus. Vis dėlto pridūrė pernelyg daug patarti negalinti, nes pati nepajėgė išsiskirti su vyru. Ir ne todėl, kad bijojo, o todėl, kad mylėjo.
„Įsimylėjau būdama 12 metų, jaunuolį iš to paties rajono“, – prisiminė V.E.Henao, taip pabrėždama, kad pamilo ne tą P.Escobarą, kokiu jis vėliau paaiškėjo esąs. Todėl ir paklausta, ar kartotų gyvenimą, tokį koks jis buvo, moteris atsakė neigiamai, grįžtų nebent į tą tarpsnį, kai jai buvo 12-a.
Vis dėlto net ir žinodama apie vyro neištikimybę V.E.Henao jo nepaliko. Nors pripažįsta norėjusi.
„Norėjau palikti daug kartų, bet nepalikau, nes mus auklėjo mačizmo kultūros bruožais – mokė paklusti vyrui, būti nuolankiai šalia jo“, – savo skaudžią gyvenimo patirtį atskleidė P.Escobaro našlė.
D.Dargiui paminėjus aprašomą knygos epizodą, kuriame visai šeimai ilsintis Majamyje Pablas po kelių dienų pasako, kad turi išvykti verslo reikalais, nors iš tiesų vyksta pas meilužę, V.E.Henao neslėpė – tokiais atvejais buvo be galo skaudu.
„Kėliau klausimą, kodėl negaliu išeiti iš santykių, nors kaip moteris buvau skriaudžiama“, – prisipažino ji.
V.E.Henao atskleidė, kad būdama P.Escobaro žmona norėjo nors kiek pabėgti nuo savo gyvenimo situacijos, todėl puoselėjo aistrą menui.
„Meno kūrinių kolekcionavimas kiek atpirko vienatvės jausmą, nes jaučiausi vieniša gyvendama su juo, tiksliau be jo“, – neslėpė ji, pridūrusi, kad iš pradžių dar nesuvokė savo sutuoktinio daromos žalos masto.
Be to, moteriai išgyventi juodą periodą padėjo ir vaikai – iš meilės atžaloms ji sėmėsi daugiausia jėgų, jautė didžiulę atsakomybę suteikti jiems viską, ką tik gali. Todėl ir dabar santykis su vaikais puikus, sūnus padėjo rašant knygą, puikiai Victoria sutaria ir su dukra, tiesa, pastaroji griežtai atsiribojusi nuo viešumos.
„Daugiausia jėgų turi kareivis, kuris yra apkasuose. Visą laiką jaučiausi tarsi būdama apkasuose, bet vis tiek savy turėjau rasti jėgų“, – pridūrė V.E.Henao.
Tačiau net ir skandalingai pagarsėjusio nusikaltėlio biografijoje buvo gražių spalvų. „Pablas turėjo daug asmeninio žavesio, buvo romantiškas. Geras, rūpestingas tėvas, jam patiko gyvūnai, mylėjo gamtą“, – sakė V.E.Henao.
O ir pati našlė pasistengė įžvelgti gerų pusių – anot jos, patirtis gyvenant su Pablu padėjo jai save atrasti iš naujo.
P.Escobaro mirtis ir gyvenimas po jos
P.Escobaras mirė 1993-aisiais. Iki šiol jo mirtis kelia klausimų – vyrauja teorija, kad narkobaronas buvo nušautas. Tačiau jo našlė įsitikinusi, kad buvo kitaip.
„Pablas nusižudė pats“, – teigė V.E.Henao. Anot jos, P.Escobaras mirė labai vienišas, neturėdamas draugų.
Didelė dalis vyro sukauptų pinigų po mirties buvo nusavinta vyriausybės. Dar kitą dalį savo sutuoktinio priešams išdalino jo našlė. Tai V.E.Henao ir buvo sunkiausia užduotis po netekties – teko derėtis dėl taikos su vyro priešais.
Dabar, anot P.Escobaro našlės, Kolumbija pasidalijusi į dvi dalis – vieni narkobarono labai nekenčia, o kiti myli, mat pastarasis yra padaręs ir gerų darbų.
O pati V.E.Henao, tiek patyrusi, stengiasi šviesti visuomenę – keliauja po pasaulį, skaito paskaitas apie narkotikų daromą žalą. Ji vis dar atsiprašinėja Kolumbijos už tai, kokiais mastais jos vyras prekiavo kvaišalais. Moteris įsitikinusi, kad mes visi kartu galime išspręsti problemas, apie kurias ji kalba savo knygoje.
„Labai skaudu, kad jie pasaulyje yra ir daro tiek žalos“, – sakė V.E.Henao, kurios miręs brolis taip pat buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų.
O ar sulauksime knygos tęsinio? V.E.Henao neslėpė, kad gyvenusi tokį intensyvų gyvenimą dar tikrai turi daug ką papasakoti. O kol kas užsiminė, kad su kiek kitokiu tikslu gegužę planuoja grįžti į Lietuvą.
Susitikimo akimirkos – galerijoje:
